Viskonsino – Medisono Universiteto atlikti tyrimai parodė, kad amžius, kuriame vaikui diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, susijęs su konkrečiu rinkiniu elgesio simptomų, kurie pas jį atsiranda.
Tyrimo metu nustatyta, kad kai kurie diagnostiniai požymiai, tarp jų skurdi neverbalinė komunikacija ir pasikartojantis elgesys, buvo susieti su anksti pasireiškusiu autizmo spektro sutrikimu. Šis tyrimas paskelbtas Amerikos vaikų ir paauglių psichiatrijos akademijos žurnale (Journal of the American Academy of Child and Adolescent Psychiatry). Kai kurių kitų elgesio ypatumų atsiradimas vaikams taip pat buvo susijęs su ankstyva diagnostika.
“Ankstyva autizmo spektro sutrikimo diagnostika yra vienas esminiu visuomenės sveikatos tikslų”, – teigia tyrimui vadovavęs Metju Menneris (Matthew Maenner), UW-Madison Waisman centro mokslininkas. “Kuo anksčiau Jūs sugebėsite nustatyti, kad vaikas, galimai, turi problemų, tuo greičiau jis gaus tinkamą pagalbą, kuri gali jam atnešti sėkmę ir padėti realizuoti savo potencialą. Tačiau yra didelis skirtumas tarp šio tyrimo ir to, kas iš tiesų vyksta mokyklose ir bendruomenėse”, – priduria M. Menneris. Nors tyrimai rodo, kad autizmą galima pakankamai patikimai diagnozuoti maždaug 2 metų amžiaus vaikams, naujas tyrimas rodo, kad tik kiek mažesnei pusei vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, diagnozė nustatoma iki penkerių metų.
Viena iš problemų tame, kad autizmo spektro sutrikimas (ASS) neįtikėtinai įvairus. Remiantis kriterijais, surašytais Diagnostiniame ir statistiniame psichinių sutrikimų žinyne (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders Fourth Edition — Text Revision (DSM-IV-TR), t.y., standartiniame žinyne, naudojamame psichinių sutrikimų klasifikacijai, egzistuoja daugiau kaip 600 skirtingų simptomų derinių, kurie atliepia minimalius autizmo diagnostikos kriterijus, skirtus vienam autzimo spektro sutrikimo porūšių.
Ankstesni tyrimai, susiję su amžiumi, kuriame paprastai vykdoma diagnostika, buvo susikoncentravę į išorinius faktorius, tokius kaip lytis, socialinė-ekonominė padėtis ir intelektiniai sutrikimai. Vietoje to M. Menneris ir jo kolegos užsiėmė 12 elgesio ypatumų modelių, kurie naudoti autizmo diagnostikai atsižvelgiant į DSM-IV-TR, tyrimu.
Kartu su Morin Durkin (Maureen Durkin), Viskonsino-Medisono universiteto visuomenės sveikatos ir pediatrijos profesore, ir mokslininko iš Vaismano centro, jie ištyrė 2757 8-mečių vaikų iš 11 nacionalinio autizmo ir raidos sutrikimų priežiūros monitoringo tinklo, kontroliuojamo Ligų kontrolės ir profilaktikos centrų (CDC). Jie aptiko reikšmingą ryšį tarp konkrečių elgesio ypatumų ir diagnozės nustatymo amžiaus.
“Kai kalba eina apie tai, kada pasireiškia autizmas, simptomai išties turi nemenką reikšmę”, – sako M. Menneris. išvardytų
Kaip parodė visuomenės tyrimai, vaikai, kurie turėjo ne visus dvylika tirtų, o septynis iš tirtų simptomų ASS diagnozę gavo maždaug 8,2 metų, kai visus dvylikа simptomų turėję ASS vaikai diagnozuoti 3,8 metų.
Konkretūs simptomai taip pat pasirodė esantys svarbiu faktoriumi. Vaikai, kurie turi bėdų su neverbaline komunikacija, vaizduotės žaidimais, besikartojančiu motoriniu elgesiu ir nelankstumu, susijusiu su pokyčiais, didesnė tikimybė, kad gaus diagnozę jaunesniame amžiuje; o vaikai turintys šnekamosios kalbos ir idiosinkrazijos deficitą – žymiai vėlesniame amžiuje.
Šie modeliai turi didelę reikšmę, kaip sako M. Menneris, nes jie susieti su elgesiu, kuris gali atsirasti skirtingais vystymosi etapais. Rezultatai rodo, kad vaikai, turintys mažiau elgesio ypatumų, arba kurių autizmas ne taip stipriai išreikštas, gali susidurti su žymiai didesnėmis ankstyvosios diagnostikos kliūtimis.
Tačiau mokslininkai taip pat pastebi, kad dažnesnė vaikų patikra ne visuomet užtikrins ankstyvesnę diagnostiką visiems vaikams. “Dažnesnė vaikų patikra dėl ASS gali lemti ankstyvesnę diagnostiką daugeliui vaikų, tačiau tai taip pat gali paliesti nemažai vyresnio amžiaus vaikų (žmonių), kurie priešingu atveju nebūtų gavę autizmo diagnozės”, – skelbia M. Menneris.
Šis tyrimas atliktas gavus Autizmo tyrimo fondo ir JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centro paramą.
Šaltinis: http://www.sciencedaily.com/releases/2013/04/130409173355.htm