Autistiško žmogaus savarankiškam gyvenimui būtini įgūdžiai

Home / NAUJIENOS / Autistiško žmogaus savarankiškam gyvenimui būtini įgūdžiai
Autistiško žmogaus savarankiškam gyvenimui būtini įgūdžiai

Diane Adreon

Mes esame nejauni tėvai, ir mes dažnai nemiegame naktimis, nes jaudinamės, ar gebės mūsų duktė savarankiškai gyventi, kai mes nebegalėsime ja pasirūpinti. Jai 17 metų, ir ji tampa vis labiau nepriklausoma. Mes skaitėme “Paslėptą mokymo planą”, ir tai padėjo mums suprasti, kad ji gali neturėti labai svarbių, tačiau ne aiškių įgūdžių. Kokius gyvenimiškus įgūdžius mums su žmona reikia turėti omenyje, nežiūrint į tai, kad jie dažnai pamirštami?

Autistiškiems žmonėms paprastai turi netolygiai išlavintus įgūdžius (Ehlers et al., 2007). Nepriklausomai nuo jų intelekto autistiškiems žmonėms dažnai kyla sunkumų su savarankiško gyvenimo įgūdžiais. Dar daugiau, daugeliu atveju stipriosios pusės gali maskuoti žymų adaptacinių įgūdžių deficitą.

Adaptacinis elgesys (Adaptive behaviors) – tai atspindys, kaip žmogus naudoja savo intelektinius gebėjimus realiose gyvenimiškose situacijose. Tyrimai parodė, kad autistiški žmonės turi žymiai žemesnius adaptacinius įgūdžius, nei jų intelektualiniai gebėjimai. (Klin et al., 2007; Lee & Park, 2007; Mazefsky, Williams, & Minshew, 2007; Myles et al., 2007). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo žmogaus funkcionavimo, mes turime susikoncentruoti į adaptacinių įgūdžių ugdymą.

Nustatydami, kokių įgūdžių mokyti, svarbu atsiminti, kad ugdymo tikslai turi būti individualūs. Štai keli klausimai, į kuriuos būtina atsakyti nustatant jūsų dukters ugdymo tikslus:

— Ar protingą ugdyti šį įgūdį atsižvelgiant į jos amžių ir galimybes taikyti šį įgūdį realiame gyvenime?

— Ar ji turės keisti aplinką artimiausiais metais? Jei taip, tai kokie įgūdžiai jai būtini sėkmingam naujam gyvenimui?

— Jei šiuo metu jūsų dukra ugdoma pagal kokią nors programą, kur galima būtų mokyti kasdienių įgūdžių, ar galima šiuos tikslus įtraukti į jos individualų ugdymo planą?

Egzistuoja diagnostiniai metodai, kurie gali suteikti būtinos informacijos siekiant nustatyti mokymo tikslus. Pirmiausia prie jų priskirtina Adaptacinio elgesio vertinimo sistema, antras leidimas (ABAS-II; Harrison & Oakland, 2003), Savarankiško elgesio skalė (SIB-R; Bruininks, Woodcock, Weatherman, & Hill, 1997), Vinelando adaptacinio elgesio skalė, antras leidimas (VABS-II; Sparrow, Cicchetti, & Balla, 2005). Bendri rezultatai leidžia jums susidaryti vaizdą apie dukters adaptacinius gebėjimus apskritai, o atskirų įgūdžių sąrašas testo protokole gali duoti idėjų, ko nbūtina mokyti.

Taikomosios elgesio analizės mokslas (ABA) siūlo begales strategijų įgūdžių ugdymui. Pirminių duomenų surinkimas leidžia nustatyti įgūdžių lygį šiuo metu ir numatyti mokymo tikslus. Užduoties analizė padeda suskaidyti sunkias užduotis į mažus komponentus, o elgesio grandinėlių metodai leidžia nustatyti nuo kurio iš šių komponentų pradėti darbą. Be to, elgesio formavimo metodai ir nuoseklus laikymasis pagalbos hierarchijos garantuoja, kad įgūdžių mokymas bus kiek įmanoma efektyvesnis.

Motyvacijos problemas galima išspręsti nustačius motyvacinius ir parinkus skatinimo režimą duomenų pagrindu. Galiausiai, egzistuoja strategijos sunkumams spręsti siekiant generalizuoti įgūdį skirtingose situacijose.

Kadangi savarankiškam gyvenimui būtina labai daug įgūdžių, savo atsakymo pabaigoje mes aprašysime kai kuriuos adaptacinius įgūdžius, kuriuos dažnai pamiršta. Šių įgūdžių formavimas leis autistiškam žmogui labiau nepriklausomu.

Saugaus elgimosi su pinigais įgūdis. Apsipirkimų viešose vietose metu, dažniausiai, nereikėtų rodyti, kiek su savimi turite pinigų. Jūs galite mokyti savo dukrą skirtingų naudingų strategijų, pavyzdžiui, išimti pinigus iš piniginės iš anksto, perskaičiuoti pinigus piniginėje ir išimti būtent tą sumą, kuri reikalinga pirkiniui. Gali būti, jūs taip pat norėsite ją išmokyti atsiskaityti debetine kortele ir nuimti pinigus bankomate. Tam reikės išmokti laikytis deramo atstumo eilėje prie bankomato, įsidėti pinigus iki tol, kol nueis nuo bankomato ir t.t.. Šiems įgūdžiams kritiškai svarbu praktikuotis realiose situacijose. Tam, kad jūsų dukra turėtų galimybę praktikuoti šiuos įgūdžius jai galima sukurti specialią banko sąskaita ir į ją pervesti kišenpinigių, tuomet ji turės motyvaciją mokytis, kaip teisingai įdėti ir nuimti pinigų nuo sąskaitos. Jūs taip pat galite praktikuotis, kaip dėti ar nuimti pinigus nuo sąskaitos kreipiantis į banko darbuotoją.

 

Išmokykite dukrą naudotis kalendoriumi, kad sektų būsimus įvykius. Daugumai pereinant prie suaugusiojo gyvenimo galvoje tenka laikyti vis daugiau ir daugiau informacijos. Be to, apie kai kuriuos įvykius reikia prisiminti tik kartas nuo karto, nes jie nėra jūsų įprastos dienos rutinos dalimi, todėl šiuo įvykius žymiai sunkiau prisiminti. Atsižvelgiant į pirminį jūsų dukters funkcionavimo lygį, jums reikia ją išmokyti pasitikrinti savo kalendorių ir pasižiūrėti, kas suplanuota vienai ar kitai dienai ir pasiruošti numatomiems įvykiams ar darbams. Jūs galite ją mokyti, kaip pažymėti vienus ar kitus įvykius kalendoriuje ir nustatyti priminimus (pavyzdžiui, kad reikia grąžinti knygą į biblioteką, arba kad reikia eiti į baseiną ir nepamiršti maudymosi kostiumėlio), o taip pat kasdien tikrinti savo kalendorių. Padėkite jai išsiugdyti įgūdi nuolat tikrinti savo kalendorių.

Išmokykite susidaryti savo darbų sąrašą ir juo vadovautis. Atminkite, kad darbų sąrašas – tai vizuali pagalba, kuri padės jūsų dukrai žinoti, ką daryti. Bet kokio funkcionavimo lygio žmonės gali išmokti vadovautis darbų sąrašu, jei jis atitinka jų gebėjimo lygį (vietoje žodžių jame gali būti paveikslėliai), ir juos galima išmokyti pasitikrinti sąrašą ir išbraukti tai, kas jau padaryta. Be to, gera idėja – išmokyti juos pasirinkti mėgstamus užsiėmimus ir įtraukti juos į savo sąrašą siekiant įtvirtinti principą “pirmiausia darbas – po to pasilinksminimas”.

 

Mokykite savarankiškai vartoti vaistus. Dauguma mūsų naudojasi vizualia pagalba arba sukuria rutiną, kad nepamirštų išgerti vaisų, todėl ugdykite analogiškus savo dukters įgūdžius. Jei jos vaistų vartojimo režimas sudėtingas, pagalvokite apie specialias dėžutes vaistams savaitei, kurią bus galima užpildyti kiekvieną sekmadienį. Arba, galbūt, jūs galite padėti vizualią pagalbą konkrečioje vietoje, pvz., ant pietų stalo raštelį “išgerk vaistus”. Kai kuriais atvejais galima pastatyti dėžutę arba buteliuką su vaistais ant pietų stalo. Jei jūsų vaikas išmoks išgerti vaistus prieš pusryčius (jei tai tinka konkrečiam vaistui), tai sumažins tikimybę, kad ji tai pamirš. Kai tik suformavote rutiną, mažinkite žodinius priminimus ir nukreipkite jos dėmesį į vizualią pagalbą. Jei ji turi išmanųjį telefoną, galite išmokyti ją nusistatyti priminimą išgerti vaistų numatytų metu.

Mes tikimės, kad šie galimų mokymo tikslų pasiūlymai ir pavyzdžiai pames jums papildomų idėjų, kaip padėti jūsų dukrai pasiekti progresą kelyje į savarankiškumą. Jos įgūdžių vertinimas skirtingose sferose (namai, viešos vietos, rūpinimasis sveikata, saugumas ir darbas), o taip pat jos individualių mokymo tikslų ir progreso reguliari analizė atsipirks ilgalaikėje perspektyvoje.

Šaltiniai:

Bruininks, R. Woodcock, R., Weatherman, R., & Hill, B. (1997). Scales of Independent behavior Revised. Rolling Meadows, IL: Riverside Publishing.

Ehlers, S., Nyden, A., Gilllberg, C., Sandberg, A. D., Dahlgren, S., Hjelmquist, E., & Odén, A., Jr. (1997). Asperger Syndrome, autism, and attention disorders: A comparative study of the cognitive profiles of 120 children. Journal of Child Psychology and Psychiatry and Allied Disciplines, 38, 207-217.

Harrison, P. L., & Oakland, T. (2003). Adaptive Behavior Assessment Systems (2nd ed.). Minneapolis, MN: Pearson Assessment.

Klin, A., Saulnier, C. A., Sparrow, S. S., Cicchetti, D. V., Volkmar, F. R., & Lord, C. (2007). Social and communication abilities and disabilities in higher functioning individuals with autism spectrum disorders: The Vineland and the ADOS. Journal of Autism and Developmental Disorders, 37, 748-759.

Lee, H. J., & Park, H. R. (2007). An integrated literature review on the adaptive behavior of individuals with Asperger syndrome. Remedial and Special Education, 28, 132-139.

Mazefsky, C. A., Williams, D. L., & Minshew, N. J. (2008). Variability in adaptive behavior in autism: Evidence for the importance of family history. Journal of Abnormal Child Psychology, 36, 591-599.

Myles, B. S., Lee, H. J., Smith, S. M., Tien, K., Chou, Y., Swanson, T. C., & Hudson, J. (2007). A largescale study of the characteristics of Asperger syndrome. Education and Training in Developmental Disabilities, 42, 448-459.

Sparrow, S., Cicchetti, D. & Balla, D. (2005). Vineland Adaptive Behavior Scales (2nd ed.). Minneapolis, MN: Pearson Assessment.

Šaltinis: https://asatonline.org/research-treatment/clinical-corner/gain-independence/

 

Klauskite

s2Member®