Autistiškų paauglių ir suaugusių socialinių įgūdžių ugdymas

Home / NAUJIENOS / Autistiškų paauglių ir suaugusių socialinių įgūdžių ugdymas
Autistiškų paauglių ir suaugusių socialinių įgūdžių ugdymas

Šie metodai skirti autistiškiems paaugliams ir suaugusiems. Žmoniems, turintiems autizmo spektro sutrikimą, socialinės situacijos dažniausiai sukelia sunkumų. Daugumą elgesio visuomenėje taisyklių įprastos raidos žmonės įgyja tarsi savaime, o autistiškiems žmonėms beveik visuomet tenka sąmoningai jas įsisavinti. Kadangi dauguma socialinių normų yra nerašytų, ir apie jas niekas nekalba, dėl ko autistiškas žmogus dažnai jaučiasi išmuštas iš vėžių, padidėja jo nerimo lygis.

Tenka apgailestauti, bet neįmanoma čia pateikti patarimų visoms gyvenimo situacijoms, tačiau, mes siūlome jums peržiūrėti kelias bazines idėjas. Aptarkite jas su kažkuo, kuo jūs pasitikite (pavyzdžiui, su giminaičiu ar gerai pažįstamu specialistu), ir, gali būti, tai paskatins jus išrasti nuosavus metodus.

Kaip pradėti pokalbį?

Jei žmogus, su kuriuo jūs norite pasikalbėti, kalba su kažkuo kitu, ypač, jei tai nepažįstamas žmogus, geriau užmegzti su juo pokalbį vėliau, kai jis atsilaisvins.

Prieikite prie žmogaus, sustokite ištiestos rankos atstumu ir pažiūrėkite jam į veidą.

Paprastai, gera pokalbio pradžia būtų pasisveikinimas: “Sveiki”. Pabandykite parinkti kitų pasisveikinimo formų, pavyzdžiui, “Labas” kai kreipiatės į draugą arba “Atsiprašau”, jei reikia atkreipti kieno nors dėmesį. Svarbu atsiminti, kad taikomas tas pasisveikinimo būdas, kuris atitinka situaciją ir tinka kreipiantis į konkretų žmogų, pavyzdžiui, draugui jūs galite pasakyti “Labas”, o vadovui reikėtų sakyti “Laba diena”.

Jei pasisveikinimo pradžioje ar pabaigoje jūs pasakysite žmogaus, į kurį kreipiatės, vardą, jis greičiau supras, kad kalbate būtent su juo. Kai kuriose šeimose žmonės nesikreipia į vyresnius giminaičius vardu, o vadina juos “teta”, “dėde”, “močiute” ir t.t. Atsiminkite, kokius kreipinius jūs naudojate bendraudami su savo giminaičiais.
Jei žmogus, su kuriuo jūs pradėjote pokalbį, atsakė “Laba diena” (ar kažką panašaus), paprastai tai reiškia, kad jis pasiruošęs kalbėti.

Būtų gerai pradėti pokalbį nuo kažkokių abstrakčių klausimų, o ne pereiti iškart prie konkrečios temos. Štai keli panašių klausimų ar “įvadinių” frazių variantai:

— Kaip tau sekasi?

— Džiaugiuosi Jus(tave) matydamas.

— Ar tau patiko toks tai filmas/rungtynės/televizijos laida? (Jei jūs pats matėte tai, apie ką klausiate).

Pabandykite užsirašyti kelis bendrus klausimus ir temas, kurias galima būtų naudoti pokalbio pradžioje.

Apie ką kalbėti pokalbio metu?

Nepamirškite laikytis replikų eiliškumo pokalbyje. Tegu pašnekovas atsako į jūsų klausimą, ir, savo ruožtu, leiskite jam užduoti klausimą jums, jei jis to nori.

Kalbėkite apie tai, kas, kaip jūs žinote, patinka jūsų pašnekovui, arba apie tai, kas patinka jums. Jei jums abiem patinka vienas ir tas pats, apie tai ir galima pasikalbėti. Tačiau yra temos, kurių geriau vengti pokalbio su mažai pažįstamais žmonėmis metu. Pabandykite sudaryti sąrašą tinkamų ir netinkamų temų pokalbiui.

Tinkamų temų pokalbiui pavyzdžiai

— Oras

— Televizijos laidos

Netinkamų pokalbio temų pavyzdžiai

— Kritinės replikos apie pašnekovo išvaizdą (pavyzdžiui, negalima sakyti, kad jums nepatinka jo apranga)

— Pinigai (pavyzdžiui, negalima klausti apie tai, kiek uždirba pašnekovas)

Jei jums sunku suprasti, kad kas nors gali jaustis kitaip nei jūs, greičiausiai, jūs taip pat nesuprantate, kad temos ir užsiėmimai, kurios patinka jums, nebūtinai lygiai taip pat patiks kitiems. Gali būti, jūs norite pakalbėti konkrečia tema, tačiau kito žmogaus tai gali nedominti ir jis gali neišmanyti apie tai tiek, kiek jūs. Jei jūs su kažkuo kalbate, ir jūsų pašnekovas atrodo taip, lyg norėtų baigti pokalbį, galima pasakyti: “Norite, aš papasakosiu apie tai išsamiau?” arba “Norite, pakalbėkime apie ką nors kito?” Tačiau kartais žmogus nori pabaigti pokalbį dėl visiškai kitų priežasčių. Pavyzdžiui, jis turi skubių reikalų.

Būna sunku suprasti kitų žmonių jausmus, kadangi jie apie juos nekalba, o kūno kalba ir veido išraiška sunkiai nuskaitoma. Tai, ką galima pasakyti, kartais priklauso nuo pašnekovo santykio į pokalbio temą. Jei jūs nesate tikri, kad teisingai suprantate pašnekovo jausmus, galima paklausti jo paties.

Štai pavyzdys situacijos, kai tai gali praversti:

Draugas sako, kad jis persikrausto, nes rado naują darbą

Šioje situacijoje draugas gali liūdėti dėl to, kad jam reikia išsikraustyti, arba džiaugtis dėl naujo darbo. Kad suprastumėte, kokius jausmus jis jaučia, paklauskite: “Ir kaip tu dėl to jautiesi?”

Jūsų draugas gali pasakyti, kad jis džiaugiasi važiuodamas į naują vietą, kadangi yra laimingas radęs naują darbą. Tačiau jums dėl to, kad draugas staiga išvažiuoja, gali būti liūdna. Šioje situacijoje, vietoje to, kad kalbėtumėte apie savo jausmus, atsakykite taip: “Aš džiaugiuosi dėl tavęs, kadangi tu radai naują darbą ir esi laimingas. Tiesa, man liūdna, kad tu išvažiuoji taip toli”. Tokiu būdu jūs pakalbėsite ir apie draugo, ir apie savo jausmus. Tai vadinama empatija ir rodo kitiems žmonėms, kad jūs geras ir dėmesingas žmogus. Aptarkite su šeimos nariais arba draugais kitas situacijas, kur jums gali tekti parodyti empatiją.

Veido išraiška

Kembridžo universiteto Autizmo tyrimo centras (Cambridge University Autism Research Centre) sukūrė programą, pavadintą “Mind Reading” (“Minčių skaitymas”) ir išleido CD. Ši programa buvo sukurta siekiant padėti autistiškiems žmonėms atpažinti emocijas pagal veido išraišką. Programa “Mind Reading” labai populiari, ir tyrėjai tikisi, kad ateityje pasitelkiant mažutę kamerą ir kompiuterį jie galės sukurti prietaisą, kuris praneš autistiškiems žmonėms apie tai, kokias emocijas jaučia pašnekovas. Vis dėlto, šie tyrimai kol kas yra gana ankstyvoje stadijoje, todėl tokio prietaiso atsiradimui reikės gana ilgo laiko.

Kaip pabaigti pokalbį?

Stebėkite signalus, rodančius, kad pašnekovas nori pabaigti pokalbį. Prie tokių signalų priskiriami:

— Pašnekovas neužduotą priešpriešinių klausimų.

— Pašnekovas dairosi į šalis, apžiūrinėja kambarį.

— Pašnekovas žiovauja.

— Pašnekovas sako, kad turi reikalų.

Nereikia nusiminti atsiradus šiems signalams. Kartais geriau pabaigti pokalbį, prieš tai kol nebebus apie ką kalbėti.

Jei norite pabaigti pokalbį, tai prieš sakydami “Iki pasimatymo” pasakykite kažką panašaus į: “Manau, man laikas eiti”. Tai bus mandagiau nei tiesiog pasakyti “Viso gero” ir išeiti. Pagalvokite apie kitokius būdus atsisveikinti.

Kaip susirasti draugų

Autistiškiems žmonėms gali būti sunku kurti draugiškus santykius, tačiau jei pavyksta susirasti draugą, tai šie santykiai gali suteikti daug teigiamų emocijų. Mes turėsime kažką, su kuo galima eiti pasivaikščioti, pakalbėti jums įdomiomis temomis ir aptarti savo problemas.

Būna sunku nustatyti, kas tikras draugas, o kas – ne. Ypač tai sunku padaryti autistiškiems žmonėms, kadangi ženklus, kad žmogus tik apsimeta jūsų draugu dažnai labai sunku pamatyti, nes jie reiškiami kūno kalba ir balso intonacija/tonu. Jūs galite į juos ir neatkreipti dėmesio.

Markas Segaras (Marc Segar) aprašė savo patirtį išgyvenimo žinyne, skirtu autistiškiems žmonėms, kurį jis sudarė, kad padėtų kitiems autistams pagerinti bendravimo įgūdžius. Skyriuje “Kaip rasti gerus draugus” jūs išsiaiškinsite, ar prieš jus tikras draugas. Apačioje pateikiamos kelios Marko Segaro idėjos:

Tikras draugas

— Visada leis pajusti, kad džiaugiasi jus matydamas, ir pakalbės su jumis, jei tuo metu jis turi laiko.

— Elgsis su jumis taip pat, kaip su visais kitais savo draugais.

Kažkas tik apsimeta draugu

— Kartais leidžia suprasti, kad džiaugiasi jumis, tačiau beveik iškart pasimato ženklai, kad jis nenori su jumis kalbėti.

— Gali elgtis su jumis kitaip, nei su kitais draugais.

Kaip papasakoti apie tai, kad jūs turite autizmo spektro sutrikimą

Kartais žmonėms sunku suprasti kitus, jei tie elgesy ne taip kaip visi. Įprastos raidos žmonėms gali būti sunku suprasti, kodėl jūs nemėgstate žiūrėti jiems į akis pokalbio metu arba pernelyg daug kalbate jus dominančia tema. Kad žmonės suprastų šio elgesio priežastį ir galėtų užmegzti su jumis santykius, galima jiems papasakoti apie tai, kad jūs turite autizmo spektro sutrikimą. Žinoma, tai jūsų pasirinkimas – sakyti ar ne, bet dažnai autistiški žmonės renkasi pirmąjį variantą.

Nebūtina itin smulkiai pasakoti, kas yra autizmas. Greičiausiai, galima papasakoti apie sunkumus trijose pagrindinėse sferose. Prie tokių sferų priskiriamos:

— Komunikacija. Ar lengvai jūs suprantate kūno kalbą? Ar patiriate sunkumų suprasdami kitų žmonių emocijas? Ar sunku jums paaiškinti savo mintį pašnekovui?

— Vaizduotė. Jums sunku įsivaizduoti, ką jaučia kitas žmogus? Jus liūdina permainos? Jūs turite ypatingą, viską užvaldantį interesą?

— Socialinė sąveika. Jūs geriau jaučiatės vienas? Jums sunku su kažkuo susidraugauti? Sunku palaikyti pokalbį?

Galbūt jūs patiriate tik kai kuriuos iš anksčiau išvardytų sunkumų. Paklauskite žmogaus, kuris jus gerai pažįsta, kiek jūsų elgesys socialinėse situacijose skiriasi nuo įprastos raidos žmogaus. Ši informacija gali būti labai naudinga, nes leis jums papasakoti žmonėms apie savo problemas, o taip pat jas spręsti.

Nacionalinio autizmo tinklapyje (NAS) galima atsispausdinti specialią kortelę (Autism Alert card), ir nešiotis ją su savimi, kad turėtumėte galimybę greitai informuoti pašnekovą apie tai, kad jūs autizmo spektre. Tai kompaktiška kortelė, kurioje pateikiama bendra informacija apie autizmą ir yra vieta užrašyti telefono numerį, kuriuo reikia skambinti ekstra atveju. Taip pat Nacionalinio autizmo tinklapyje galima užsakyti vizitinės dydžio korteles, kurias galima dalinti žmonėms, kad jie susipažintų su informacija apie autizmą arba Aspergerio sindromą.

Be to Nacionalinio autizmo tinklapyje yra keli variantai bukletų apie autistiškus žmones, kuriuos galima duoti darbdaviui ar kolegoms, kad šiems būtų lengviau jus palaikyti ir efektyviai su jumis bendrauti.

Socialiniai įgūdžiai: ką svarbu atsiminti

Štai dar kelios idėjos ir priminimai, kurie padės jums socialinėse situacijose. Ji tinka ne visoms be išimties situacijoms, kuriose jūs galite atsidurti, tačiau kai kurie patarimai padės dažniausiai pasitaikančiomis aplinkybėmis:

  1. Taisyklės keičiasi priklausomai nuo situacijos ir nuo pašnekovo asmenybės. Pavyzdžiui, draugui galima pasakyti “Labas”, o vadovui reikia sakyti “Laba diena”. Geras pavyzdys – istorija apie žmogų, kuriam pasakė, kad susitikus mandagiai šypsomasi ir spaudžiama ranka. Daugeliu atveju tai tiko. Tačiau kai jis giminaičio laidotuvėse prieidavo prie kiekvieno su šypsena “iki ausų”, žmonės manė, kad jis elgiasi nejautriai.
  2. Jei jūs padarysite klaidą ir nuliūdinsite žmogų, tai nereiškia, kad jam nebepatiksite. Dažniausiai padeda atsiprašymas. Jei jūs nesupratote, kuo nuliūdinote žmogų, paklauskite jo apie tai.
  3. Kartais galima nesakyti tiesos, kad nudžiugintumėte žmogų (pavyzdžiui, galima pasakyti, kad žmogus neatrodo jums apkūnus, net jei tai nėra taip). Tai taip vadinamas “baltas melas”. Pasistenkite sugalvoti situacijas, kada reikia naudoti baltą melą, ir pasitreniruokite su artimaisiais ar gerai pažįstamu specialistu.
  4. Sakyti “Prašau” ir “Ačiū” tinka bet kurioje situacijoje. Tokiu būdu jūs rodote kitiems žmonėms, kad jūs mandagus žmogus.
  5. Net jei nenorite susitikti su kitais žmonėmis ir labiau vertinate vienatvę, vis tiek reikia ugdyti socialinius įgūdžius. Ypač naudingos rekomendacijos pokalbiui palaikyti. Jos leis jums elgtis teisingai socialinėse situacijose, kurios neišvengiamos, pavyzdžiui, šeimos šventėje. Be to, jūs pasirodysite mandagiu žmogumi.

Jūs galite kreiptis į šeimos narį, specialistą ar draugą ir paprašyti jų pagalbos socialiniuose įgūdžiuose. Jūs galite su juo pasimokyti įvairių socialinių situacijų vaidmeninio žaidimo forma. Pavyzdžiui, jūs galite pasitreniruoti, kaip užmegzti pokalbį su kitu žmogumi, kaip kalbėti paeiliui ir kaip pabaigti pokalbį. Paklauskite žmonių, kurie jus gerai pažįsta, ties kokiais įgūdžiais, jų manymu, jums reiktų padirbėti.

Šaltinis: National Autistic Society

Klauskite

s2Member®