Funkcionalus:
- Turintis specifinį tikslą, užduotį arba paskirtį konkrečiai situacijai.
- Sukurtas būti praktišku ir naudingu.
Anksčiau aš kalbėjau apie socialinius įgūdžius, ir apie tai, kad jie būtinai turi būti įtraukti į kiekvieną autistiško vaiko ABA terapijos programą. Autistiško vaiko ugdymas negali būti pilnas, jei jūs nemokote susidoroti su socialinėmis situacijomis. Be socialinių įgūdžių ugdymo kita mokymo sritis, kuri dažnai visiškai pamirštama – funkcionalių įgūdžių ugdymas.
Funkcionalūs įgūdžiai – tai praktiški, naudingi įgūdžiai, kuriuos vaikas gali taikyti skirtingomis gyvenimiškomis situacijomis. Dažnai autistiškus vaikus reikia tikslingai mokyti tų funkcionalių įgūdžių, kuriuos kiti vaikai patys greitai įgyja iš aplinkos. Funkcionalūs įgūdžiai – tai mokymo tikslai, kurie atitinka jų amžių, ir kurie tiesiogiai susiję su vaiko gyvenimu.
Gali būti, jums jau teko ugdyti vaikus, kurie turėjo labai mažai funkcionalių įgūdžių, arba išvis jų neturėjo. Tokie vaikai gali būti labai gabūs, draugiški, jie gali daug žinoti, tačiau ne mokymo situacijoje, jie negali išsiaiškinti “gyvenimiškų taisyklių”. Valgykloje vaikas gali atsistoti ir tiesiog spoksoti į kitus žmones, nes nežino kaip paklausti, ar galima atsisėsti šalia jų. Vaikas gali rėkti po valgio, nes nežino, kaip paprašyti dar vienos porcijos. Jis gali apkabinti nepažįstamus viešoje vietoje, nes jis nežino, kaip ir kur negalima liesti kitų žmonių. Nesunku suprasti, kodėl funkcionalių įgūdžių deficitas iškart stato autistišką vaiką į nejaukią padėtį namuose, mokykloje ir viešoje vietoje.
Funkcionalių įgūdžių tikslai turi tiksliai atitikti konkretaus žmogaus gyvenimą. Renkantis tokius tikslus svarbu atsižvelgti į kognityvinius vaiko ypatumus, jo aplinką ir vaiko šeimos gyvenimo būdą. Taip pat svarbu pasikalbėti su vaiko šeima, kad suprastumėte, kokius funkcionalius įgūdžius jie vertina svarbiais ir reikalingais.
Neatsižvelgus į vaiko amžių, jo šeimos vertybes ir gyvenimo būdą, o taip pat negerbiant jo asmeninių savybių, funkcionalių įgūdžių ugdymas gali būti taikomas visiškai neteisingai. Štai keli pavyzdžiai, kai funkcionalių įgūdžių tikslai privedė prie aklavietės:
— Funkcionalių įgūdžių tikslas: Pradinių klasių mokinį išmokyti teisingai naudotis stalo įrankiais. Kartą aš dribau su mažu vaiku iš etninių mažumų, kurį mokė valgyti šakute švietimo įstaigoje. Jo pedagogai gaišo begalę laiko savaitę po savaitės, nes vertinimo rezultatai parodė, kad jis nemoka valgyti šakute. Tačiau namuose vaikas niekuomet nesinaudojo šakute, nes jo šeimoje niekas to nedaro, ir maistui, kuris buvo gaminamas namuose, šakutės nereikėjo. Pedagogų komunikacija su šeima buvo nepakankama, todėl jie patys to nežinojo iki tol, kol aš neatkreipiau į tai dėmesį. Šiam vaikui šis tikslas išties funkcionalus.
— Funkcionalus tikslas: išmokyti mergaitę brendimo metu naudotis moteriškos higienos priemonėmis. Daugelis tėvų imasi mokyti autistiškus vaikus panašių įgūdžių, vos pasirodo pirmieji brendimo ženklai. Tačiau jie nesupranta, kiek sunkus gali būti šis mokymas. Praktiškai neišvengiamai mokymas yra sunkus ir išveda iš kantrybės visus dalyvius. Naudokite tuos komunikacijos būdus, kuriuos vaikas supranta, šių įgūdžių mergaites ir berniukus reikia mokyti prieš metų metus iki tol, kol prireiks įgūdžio.
— Funkcionalus tikslas: Išmokyti suaugusį autistišką žmogų su kognityviniais sutrikimais savarankiškos veiklos. Neseniai dirbau su 42 metų moterimi su kognityviniais sutrikimais, kurios pagrindinis hobis buvo žiūrėti filmukus Nickelodeon, tokius kaip “Kempiniukas plačiakelnis” ir pan. Anksčiau visą savo laisvą laiką ši moteris leido žalodama save, bet specialistams taikant intensyvų ugdymo planą vietoje to ji ėmė žiūrėti televizorių. Tačiau ji žiūri tik filmukus, kuri neatitinka jos amžiaus, o televizoriaus žiūrėjimas ištisomis dienomis yra nepriimtinas jos savigarbai. Žymiai funkcionalesniu tikslu būtų kepinių gaminimas, piešimas, kelių knygų skaitymas arba daržininkystė.
Jei funkcionalių įgūdžių ugdymas teisingai ir korektiškai įtraukiamas į programą, tai labai naudinga žmogui iškart dėl kelių priežasčių:
— Išankstinės aplinkinių nuomonės mažinimas.
— Galimas pašaipų rizikos sumažinimas.
— Gyvenimo kokybės, asmeninio pasitenkinimo, savivertės pagerėjimas.
— Socialinės sąveikos savo amžiaus grupėje palengvėjimas.
— Krūvio tėvams ir kitiems šeimos nariams sumažinimas, nes žmogus tampa savarankiškesniu.
— Viešųjų vietų lankymas tampa paprastesniu.
— Žmogui lengviau funkcionuoti įvairiose situacijose.
— Galimas tinkamų interesų lavėjimas nepageidaujamų interesų mažėjimas.
— Naujų socialinių galimybių su bendraamžiais atsiradimas.
— priklausomybės jausmas dėka bendrų interesų su bendraamžiais.
— Naujų hobi ir laisvalaikio leidimo būdų atsiradimas.
— Žmogus gali atrasti naujus savo talentus ir stipriąsias puses.
— Galiausiai šie įgūdžiai gali būti naudingi įgyjant profesinį išsilavinimą ir darbą.
Jei jūsų mokymo programoje nėra funkcionalių tikslų, aš rekomenduoju ją peržiūrėti, prieš imantis mokyti. Funkcionalių įgūdžių ugdymas reikalingas bet kokio amžiaus žmonėms, ne tik vaikams. Funkcionalūs įgūdžiai – tai tie veiksmai, kuriuos žmogus arba išmoks atlikti pats, arba kiti žmonės turės juos daryti vietoje jo. Pavyzdžiui, valytis dantis. Arba aš galiu pati juos išsivalyti, arba tai teks daryti kažkam kitam. Su šiais įgūdžiais nėra tokio dalyko kaip “Šiuos galima praleisti”.
Štai keli pavyzdžiai tikslų ugdant funkcionalius įgūdžius:
— Kaip apsipirkti parduotuvėje.
— Kaip paskambinti į gelbėjimo tarnybas, ir kada tai reikia padaryti.
— Naudojimasis tualetu viešose vietose.
— Įgūdžiai, susiję su naudojimusi tualetu, ypač gebėjimas nusivalyti (šis įgūdis dažnai praleidžiamas).
— Kaip išskalbti rūbus skalbimo mašinoje.
— Kas yra tinkamas seksualinis elgesys, o kas ne.
— Kaip pereiti gatvę.
— Kaip pakeisti temą pokalbio metu.
— Kas yra asmeninė erdvė, ir kaip ją gerbti.
— Higienos įgūdžiai, pavyzdžiui, kaip naudotis dezodorantu.
Šaltinis: https://www.iloveaba.com/2012/05/autism-functional-skill-training.html