Ką daryti, jei vaikas pamiršta ko išmokęs?

Home / NAUJIENOS / NAUDINGI PATARIMAI TĖVAMS / Ką daryti, jei vaikas pamiršta ko išmokęs?
Ką daryti, jei vaikas pamiršta ko išmokęs?

Dažnai nutinka, kad vaikas įgyja daug naujų įgūdžių (iš esmės susijusių su kalbos suvokimu, arba skirtingų sąvokų suvokimu),tačiau po kurio laiko – ima juos pamiršti. Pavyzdžiui, vaikas išmoko skirti spalvas ir formas, ir net atpažinti ir įvardyti jas. Po to imama vaiką mokyto naujų sąvokų, o kai grįžtama prie jau išmoktų sąvokų paaiškėja, kad vaikas staiga ima maišytis ir neteisingai atsakinėja.

Net ir mokant vaiką naudojant Taikomosios elgesio analizės (ABA) metodus tai irgi gana dažnai gali vykti. Vaikas gali išmokti įvardyti ir atpažinti šimtus dalykų pamokos metu, tačiau visiškai negeba šių žinių panaudoti kasdienoje, ir po tam tikro laiko juos pamiršta.

Kodėl tai vyksta? Vaikas nemoka mokytis? Jo bloga atmintis? Vaikas tingus?

Atsakymas, kaip įprasta, susijęs ne su vaikais, o su mumis, mokytojais!

Viena pagrindinių problemų čia – tai pritaikymo (generalizavimo) ir įgytų įgūdžių naudojimo nebuvimas.

Pirmiausia reikia vaiką mokyti tų sąvokų ir įgūdžių, kuriuos jis naudoja kasdien. Žinoma, labai smagu, kai vaikas žino visas formas ir spalvas, tačiau jei jis neturi kur šių žinių pritaikyti kasdienoje – tai geriau tam negaišti brangaus laiko.

Todėl, kai renkamės mokymo tikslus, pirmiausia svarbu atsižvelgti į:

1. Ar šio įgūdžio mokymas yra svarbus vaiko gyvenimo kokybei ar šis įgūdis gali „palaukti”?

2. Kokiose situacijose vaikas galės šį įgūdį taikyti? Pavyzdžiui, jei vaikas labai mėgsta piešti, tačiau jam absoliučiai vis vien, kokia spalva, arba vaikas atvirkščiai, nekenčia piešti – vadinasi mokyti jį spalvų šiuo metu neverta. Jei vaikui patinka spalvoti skirtingomis spalvomis, o dar jis konkrečias spalvas mėgsta – tuomet, žinoma, verta jam padėti.

Vėlgi, jei vaikui nepatinka piešti, tačiau jam patinka įvairiaspalviai saldainiai, ir jis mėgsta būtent žalius ir geltonus, ir nemėgsta mėlynų ir raudonų, tai galima jį išmokyti spalvų.

3. Ar leis Jūsų mokomi įgūdžiai vaikui įgyti naujas žinias kasdienoje. Tai yra, net jei tam tikros sąvokos yra labai svarbios, – ar galės vaikas jas vartoti? Pavyzdžiui, mokome kūno dalių – galva, ausys, nosis, burna, kojos ir t.t. Žinoma, svarbu, kad vaikas gebėtų atpažinti savo kūno dalis ir jas įvardyti. Tačiau kada jam šių žinių prireiks? Pavyzdžiui, jei jis užsigaus, jis galės pasakyti; „Man skauda ranką”. tačiau tam, kad pasakytų mamai: „Man skauda ranką” – vien žinoti kūno dalis nepakanka. Vaikas dar turi jausti skausmą – yra vaikai, kurių skausmo slenkstis labai aukštas… Vaikas turi turėti neblogus bendravimo įgūdžius ir socialinę motyvaciją – mokėti demonstruoti iniciatyvą bent jau kelis kartus per valandą, ir ne tik mokėti prašyti to, ko jam reikia, bet ir komentuoti tai, kas vyksta, ir dar mokėti sudėti kelis žodžius į sakinį.

pagrindinė išvada čia – neskubėti griebtis tų programų ar įgūdžių mokymo, kurie aprašyti АВА knygų pirmuosiuose puslapiuose, arba kuriuos turi įprastos raidos vaikai. Neverta mokyti kurios ors programos vien tam, kad pasidėtume varnelę.

Verta mokyti įgūdžių tik tuo atveju, kai jie gali padėti vaikui kasdien, padėti jam bendrauti su aplinkiniais ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Tik tie įgūdžiai, kuriuos vaikas gali naudoti savo kasdienoje liks jo atmintyje, tad nereiks jų vėl iš naujo mokyti.

Šaltinis: http://autism-aba.blogspot.com