Mokome autistišką vaiką klausytis pašnekovo

Home / NAUJIENOS / Mokome autistišką vaiką klausytis pašnekovo
Mokome autistišką vaiką klausytis pašnekovo

Straipsnis rekomenduojamas vaiko, kuris nemoka ir atsisako klausyti pašnekovo pokalbio metu, tėvams.

Mano sūnus turi autizmo spektro sutrikimą, ir jis labai sudirgsta, jei negali visiškai kontroliuoti pokalbio. Jis šaukia: “Užtenka” ir supyksta. Aš bandžiau mokyti jį kelti ranką, kai jis nori ką nors apsakyti. Bet jis pyksta, kai aš paprašau jo palaukti, kol kitas žmogus pabaigs sakinį. O kai aš leidžiu jam pasakyti ką nors, jis tiesiog ką nors išsigalvoja ar sako kažką nerišlaus. Man nepavyksta jo įtikinti, kad reikia mokytis klausytis kitų žmonių. Būsiu dėkinga už atsakymą.

 

Į klausimą atsako Rebecca Hellenthal ir Megan Norris, vaikų psichologės ir Ohajo universiteto Nacionalinės vaikų ligoninės Vaikų raidos centro.

 

Ačiū už jūsų klausimą. Daugeliui autistiškų vaikų sunku įgyti pokalbio palaikymo įgūdį. Tai gali erzinti ir liūdinti ir pačius autistiškus žmones, ir jų pašnekovus.

Pagal galimybes, šį klausimą geriausia aptarti su elgesio specialistu, logopedu ir/arba vaiko spec. pedagogu. Idealiu atveju, jūs dirbsite kartu su jais, kad sukurtumėte individualų planą, pagal kurį mokysite savo sūnų šių įgūdžių.

Tuo metu, štai kelios strategijos, kurias jūs galite patys taikyti namuose. Tai trijų žingsnių strategijos, kurios dažnai taikomos skirtingoms elgesio problemoms spręsti:

  1. Problemos įvertinimas (kitaip sakant, žmogaus patiriamų sunkumų ir stipriųjų jo pusių nustatymas).
  2. Naujų įgūdžių mokymas suteikiant pagalbą.
  3. Naujų įgūdžių praktika realiame gyvenime.

Jūs galite pradėti nuo to, kad surinksite informaciją apie tai, ką jūsų sūnus daro pokalbio metu, ir kur būtent jam kyla sunkumai. Pavyzdžiui:

— Jam lengviau, kai pokalbis sutelktas į jo mėgstamą temą, bet jis nerodo jokio susidomėjimo kitomis?

— Jam pavyksta pradėti pokalbį, bet jis neklauso, ką jam atsako?

— Jis žiūri į pašnekovą, kaip pats kalba? O kai kitas žmogus kalba?

— Jis atsako į temą, kai kitas žmogus klausia jo nuomonės, ar kitaip bando įtraukti jį į pokalbį?

Jei sudarysite sąrašą stipriųjų vaiko pusių ir įgūdžių, ties kuriais reikia padirbėti, tai padės jums nustatyti konkrečius tikslus savo sūnui ir padės suteikti jam aiškų atgalinį ryšį, kuris jam būtinas.

Praktikuojami pokalbio įgūdžiai

Pavyzdžiui, panašu, kad jūsų sūnui patinka kalbėtis su kitais žmonėmis. Tai, vienareikšmiškai, stiprioji pusė. Tuo pačiu metu, panašu, kad jam sunku, jei kalba ne jis pats. Kad pagerintumėte jo klausymo įgūdžius ir atsakymą į pašnekovo klausimus, pabandykite kartu pasipraktikuoti su kokiu nors trečiu asmeniu, kad jūs turėtumėte galimybę padėti sūnui sakydami tinkamus komentarus ar klausimus, atitinkančius tai, ką sako jo pašnekovas.

Например:

Pavyzdžiui:

Draugas: “Aš žiūrėjau naują filmą apie Nerealiuosius”

Jūs kreipiatės į sūnų: “Ko galima paklausti (draugo vardas) apie filmą arba apie tai, ką jis apie filmą mano?”

Būtinai girkite sūnų už bet kokias jo pastangas – kaip už užduotą klausimą, taip ir už tai, kad jis išklausė atsakymo. Tuo pačiu metu, apsišarvokite kantrybe ir būkite pasiruošę eiti link sėkmės mažais žingsneliais.

Pavyzdžiui, susitarkite su pašnekovu, kad pradžioje visos jo replikos bus labai trumpos. Jei jūsų sūnus sugebės sėkmingai išklausyti pašnekovo, tai pagirkite jį. Po to jūs galite jam padėti pasakydami, kad kaip atsakymas galėtų būti pasidalijimas savo mintimis apie tai, ką išgirdai (jei jis matė filmą) arbą apie panašų filmą.

Be pagyrimo pagalvokite apie atskirą apdovanojimų sistemą. Tai gali būti kažkoks nedidelis skanėstas arba žetonai (lipdukai ar kiti ženkliukai).Kai vaikas surinks tam tikrą kiekį žetonų, tai jis tuojau pat galės “iškeisti” juos ir gaus kažkokį mėgstamą žaislą ar galimybę užsiimti mėgstama veikla. Jūs geriau žinote, kas būtent gali motyvuoti jūsų vaiką.

Naudokite žetonų “planšetę” arba lipdukus lentelėje tam, kad galėtumėte motyvuotumėte vaiką ir apdovanotumėte jį už kiekvieną mažą sėkmę pokalbio praktikos metu.

Vizualios pagalbos naudojimas

Dauguma autistiškų žmonių lengviau ir geriau mokosi, kai turi vizualią pagalbą. Yra keli būdai, padedantys naudoti ją mokant pokalbio paeiliui įgūdžio.

Viena tokia strategija vadinasi “kalbanti lazdelė”. Tai daiktas, kurį jūsų sūnus ir jo pašnekovas perduos vienas kitam pokalbio metu. Bendra taisyklė tokia – kalbėti gali tik tas, kuris laiko lazdelę, pašnekovas be lazdelės turi tylėti. Tokiu būdu, jūsų sūnus turės vizualų ženklą nurodantį, kas dabar turi kalbėti.

Kita strategija – atspausdinti ar nupiešti ženklus “klausyk” ir “kalbėk”. Mokomųjų pokalbių metu laikykite vieną ar kitą ženklą taip, kad jūsų sūnus jį matytų. Tai bus pagalba rodanti, kada jis gali kalbėti, o kada reikia palaukti ir paklausyti kito žmogaus.

 

Iš anksto paruoštų temų ir klausimų naudojimas pokalbio metu

Dar vienas būdas patreniruoti pokalbio palaikymui reikalingus įvairius įgūdžius (kalbėti paeiliui, atsakyti į klausimus, vystyti pašnekovo mintis) – užsirašyti kelias temas ar klausimus pokalbiui ant atskirų lapelių ir padėti juos į lėkštutę. Tai gali būti temos apie sportą, mokyklą ar šeimą. Klausimų pavyzdžius gali sudaryti: “Kuo tu nori būti užaugęs?’, “Koks tavo mėgstamiausias filmas?”, “koks tavo mėgstamiausias vaikystės prisiminimas?’

Traukite paeiliui iš lėkštutės po lapelį ir kalbėkite ką nors iš tos temos, arba atsakykite į jums iškritusį klausimą.

Tegu pradžioje jūsų atsakymai būna labai trumpi. Taip turėsite galimybę pagirti ir apdovanoti sūnų už tai, kad jis jūsų klausė nors ir neilgai. palaipsniui, kai jis vis geriau jūsų klausys ir lauks savo eilės, tegu jūsų atsakymai būna vis ilgesni.

Mes dažnai atliekame šią užduotį kartu su “kalbančia lazdele” arba ženklais klausyk/kalbėk.

Videoįrašų peržiūra

Kita strategija, kuri buvo efektyvi kai kurioms šeimoms – įrašyti video vaiko pokalbį su pašnekovu. Pažiūrėkite video kartu ir aptarkite, stengdamiesi kiek įmanoma labiau palaikyti vaiką, kas buvo gerai, o ties kuo reikėtų padirbėti.

Tai padės jums kartu su sūnumi nustatyti tikslus mokymuisi – pavyzdžiui, išmokti užduoti patikslinančius klausimus arba teisingai baigti pokalbį.

Daugeliui vaikų, su kuriais mes dirbame, labai patinka žiūrėti į save video.

Panaši strategija – kartu pažiūrėti video, kur kalbasi du žmonės, pavyzdžiui, tai gali būti ištrauka iš filmo ar laidos. Po to pakalbėkite, ką šie žmonės padarė teisingai ir ką ne. Mes tai vadiname videomodeliavimu, ir tai ypač efektyvu, jei jūsų sūnus mėgsta žiūrėti televizorių. YouTube galima rasti net jau paruoštų video, skirtų socialiniams įgūdžiams.

Nepamirškite kiek įmanoma labiau ir dažniau girti sūnaus už pastangas ir suteikti jam daug teigiamo dėmesio. Pabrėžkite jo pasiruošimą dirbti ties šiuo įgūdžiu, o ne tik tai, kas jam “pavyko”. Nepamirškite jam parodyti tai, ką jis padarė gerai, pavyzdžiui, kai jis klausė pašnekovo ar laukė savo eilės pokalbio metu (net jei vos kelias sekundes) arba pakomentavo į pokalbio temą.

Šaltinis: https://www.autismspeaks.org

Klauskite

s2Member®