Mokome autistišką vaiką žaisti

Home / NAUJIENOS / Mokome autistišką vaiką žaisti
Mokome autistišką vaiką žaisti

Žaidimo įgūdžiai dažnai vertinami kaip ne prioritetiniai, ir jie dažnai atsiduria pačiame įgūdžių listo, kurių mokomas autistiškas vaikas, gale. Aš dažnai pastebiu nepakankamus savo klientų žaidimo įgūdžius, kai atliekų jų vertinimą ar interviu su tėvais. Pavyzdžiui, vaikas kiša į burną bet kokį žaislą, kuris jam siūlomas, arba vaikas naudoja žaislus ne taip, kaip turėtų būti naudojama, arba vaikas atsisako dalinti žaislais, arba žaislai domina vaiką ne ilgiau kaip kelios sekundės ir pan. Aš suprantu, kodėl dauguma tėvų mano, kad žymiai svarbiau mokyti vaiką kalbinių įgūdžių, naudotis tualetu ir socialiai priimtino elgesio. Tačiau, aš visuomet akcentuoju tai, kad būtina mokyti vaiką žaisti.

Žaidimo įgūdžiai daro poveikį įvairiems socialiniams įgūdžiams, ir jei vaikas nemoka žaisti, jam bus sunkiau užmegzti socialinius santykius su bendraamžiais. Tai susiję su tuo, kad dauguma komunikacijos ir socialinės sąveikos tarp vaikų atvejų susiję su žaidimu. Maži vaikai neprisistatinėja vienas kitam, nespaudžia rankos, neapsikeitinėja vizitinėmis ir neaptarinėja ekonomikos. Vaikas prieina prie kito vaiko ir klausia: “Žaisi?”, ir taip prasideda draugystė. Žaidimo įgūdžių, atitinkančių amžių, deficitas, gali tapti žymiu socialiniu kliuviniu, o taip pat gali sukelti sunkumų tokiose srityse kaip mokėjimas dalintis/susitarti, savarankiškos veiklos įgūdis, gebėjimas daryti ką nors paeiliui, gero tono taisyklės ir t.t.. Maži vaikai šių bazinių įgūdžių mokosi pasitelkdami sudėtingus žaidimus. Kaip matote, žaidimas itin svarbus!

Egzistuoja esminė žaidimo įgūdžių hierarchija, atitinkanti skirtingą raidos etapą:

 

Žaidimas vienumoje. Ilma žaidžia su žaislu su sąlyga, kad šalia jos nieko nėra, ir niekas nebando su ja bendrauti. Jei kažkas bando sėstis šalia Ilmos, ji nusisuka nuo to žmogaus arba atsitraukia. Jei kas nors dar be viso kito bando paliesti jos žaislą, ji atsistoja ir nueina.

Paralelinis žaidimas. Ilma žaidžia su žaislu šalia kitų vaikų ar suaugusių, kartais ji stebi, kaip kiti vaikai žaidžia su savo žaislais. Daugiausia Ilmos dėmesys sutelktas į jos pačios žaislą, ji nebendradarbiauja su bendraamžiais ar suaugusiais. 

Interaktyvus žaidimas. Ilma gali dalinti žaislu su bendraamžiu arba suaugusiu ir moka žaisti paeiliui. Tai gali būti perdavimas žaislo vienas kitam arba imitavimas žaidimo vienas su kitu. Ilma gali žaisti tylėdama, vengdama akių kontakto su kitu žmogumi.

Bendradarbiavimo žaidimas. Ilma žaidžia ir bendradarbiauja su kitu žmogumi žaidimo metu žaisdama su skirtingais žaislais arba su bendru žaislu. Tuo metu Ilma žiūri į kitą žmogų ir palaiko akių kontaktą. Tai gali būti pilies statymas iš kubelių kartu arba bendras dėlionės dėjimas.

Siužetinis-vaidmeninis žaidimas. Ilma dalyvauja vaizduotės žaidime (viena ar su kitais žmonėmis), kurioje yra “taip tyčiom” elementai. Tai gali būti lėlės, kuri neva verkia, raminimas, įsivaizduojamo maisto gamyba iš plastilino, persirengimas (persirengimo žaidimai turi apimti atitinkamo personažo suvokimą, pavyzdžiui, žiursto užsidėjimas kai žaidi virėjus).

Žaidimas pagal taisykles. Ilma žais labai socialinius ir rungtynių žaidimus su kitais žmonėmis, įskaitant sportinius, stalo, kortų ir kompiuterinius žaidimus. Ilma taip pat gali žaisti su kitais žmonėmis žaidimus, sugalvotus čia pat, žaidimo metu, ir gali laikytis taisyklių, net jei jie nuolat kinta.

Greičiausiai, jūs galite peržvelgti šiuos bazinius žaidimus ir nuspręsti, kokius įgūdžius šiai dienai turi jūsų vaikas. Priklausomai nuo konkrečių sunkumų, kuriuos patiria jūsų vaikas, jis galite pereiti šiuos etapus skirtingu greičiu. Vieni lengvai pereina nuo vieno lygio prie kito, tuo metu kai kiti vaikai gali pastrigti viename lygyje arba praleisti kažkuriuos žaidimo lygius. Labai svarbu stebėti to paties amžiaus vaikus, ir pasižymėti, kaip būtent jie žaidžia tarpusavyje. Įprastos raidos bendraamžių žaidimai s- tai ir yra jūsų standartas, kurio būtina siekti.

Mokyti žaidimo įgūdžių gali būti labai smagu, tačiau taip pat suaugusiems gali būti sunku tai daryti. Dauguma terapeutų nesupranta, kaip autistišką vaiką mokyti žaidimo įgūdžių. Mano pastebėjimais, pertraukos ir “laisvas žaidimas” АВА terapijos metu dažniausiai yra patys sunkiausi naujiems terapeutams. Dauguma žmonių nesupranta, kaip sąveikauti su vaiku, kuris jų vengia, leidžia keistus garsus, atsisako žiūrėti į akis, nežaidžia su žaislais ir neimituoja kitų žmonių. Panašus diskomfortas bendravimo metu arba “žaidimai” su autistišku vaiku gali tapti sunkiu barjeru naujiems terapeutams.

Mokant autistišką vaiką žaidimo įgūdžių naudinga iškart paruošti mokymo planą. Žaidimo įgūdžių mokymas visiškai atitinka bet kokių kitų įgūdžių, kurių planuojate mokyti vaiką, formavimą. Išskirkite mažus ir konkrečius tikslus, apibrėžkite, kaip matuosite progresą ir įtraukite į procesą elgesio skatinimą. Taip, tai gali reikšti, kad jūs apdovanosite vaiką už tai, kad jis pažaidė su žaislu. Dauguma autistiškų vaikų nejaučia malonumo žaisdami su žaislais… Bent jau ne žaisdami tokį žaidimą, kokį mes įsivaizduojame. Vaikas gali būti įsitikinęs, kad dėlionę reikia aplaižyti, o mes gadinam visas linksmybes, kai sakome, kad jis šią dėlionę surinktų. Greičiausiai jums tikrai reikės skatinti vaiko elgesį žaisti atitinkamu būdu su žaislu arba be.

Štai kelios bendros rekomendacijos žaidimo įgūdžių formavimui. Šie patarimai gali būti naudingi ir tėvams, ir specialistams:

— Dažniausiai lengviausia mokyti žaidimo įgūdžių pirmiausia su suaugusiu ir tik po to pasikviesti bendraamžį. Suaugę labiau nuspėjami ir mažiau reiklūs nei vaikai, būtent todėl autistiškiems vaikams paprasčiau žaisti ir bendrauti su suaugusiais, tačiau jie vengia, muša ir atsisako žaisti su kitais vaikais.

— Lengviausia žaidimo įgūdžių mokytis pradedant žaisti su paprastais žaislais pagal priežasties – pasekmės principą, pavyzdžiui, su elektroniniu pianinu arba juokdariu dėžutėje. Venkite pernelyg sudėtingų žaislų, o taip pat žaislų, kuriems reikia vaizduotės ar darbo, pavyzdžiui, dėlionių, figūrėlių, lėlių ar plastilino. Jei vaikas neturi žaidimo įgūdžių, o jūs duosite jam plastiliną, tai, greičiausiai, jis pabandys jį suvalgyti.

— Dauguma žmonių nesupranta, tačiau būtina sąlyga lavinant žaidimo įgūdžius yra geri imitacijos įgūdžiai. Vaikas, kuris ruošia įsivaizduojamus pietus ar guodžia “verkiančią” lėlę – tai vaikas, kuris, greičiausiai, matė panašius kitų žmonių veiksmus ir dabar imituoja juos.

— Žaidimo įgūdžių mokymo metu reikia modeliuoti laimės ir džiaugsmo pasireiškimą. Vaikas stebi ne tik žaidimo įgūdžius, bet ir jūsų veidą, balso toną ir manieras. Pridėkite garso efektų, plokite delnais, juokitės, šypsokitės, kalbėkite juokingu balsu, rėkite ir skanduokite, kai žaidžiate su vaiku.

— labai svarbu žaidimo metu sumažinti probleminį elgesį. Atlikite funkcinį elgesio vertinimą, kad nustatytumėte probleminio elgesio funkciją ir sudarykite elgesio planą. Sumažinkite tokį elgesį iki minimumo, prieš imdamiesi mokytis žaidimo su bendraamžiu.

— Žaidimo metu kalbėkite su vaiku. Tipiški vaikai įprastai kalba, kai žaidžia (net kai žaidžia vieni), tuo metu kai autistiški vaikai paprastai to nedaro.

— Svarbiausia – žaidimo sesijos turi būti smagios, jos turi motyvuoti vaiką.

 Šaltinishttps://www.iloveaba.com/ 

Klauskite

s2Member®