Vasara, geriausias laikas vaikus, taip pat ir autistiškus, išmokyti tualeto įgūdžių ir atsisveikinti su sauskelnėmis. Būtina maksimaliai susikaupti ir įdėti pastangų, kad per tą palyginus trumpą laiką (vos porą šiltų mėnesių) išmokytumėte vaiką tualeto įgūdžių. Tam, kad pavyktų, pageidautina vengti šių klaidų:
- Toliau naudoti sauskelnes. Kai kurie tėvai moko tuštintis ant puodelio tuo pačiu metu nenuimdami jam sauskelnių, t.y., vaikas vaikšto su sauskelnėmis, tačiau kas kažkiek laiko jam nuimamos sauskelnės, jis sodinamas ant puoduko, jei nieko nepadarė – sauskelnės vėl uždedamos ir taip iki kito karto. Tai patys neefektyviausi veiksmai iš visų, kuriuos tik buvo galima sugalvoti. Autistiški vaikai tai vaikai, turintys socialinių pasekmių supratimo problemų. Taigi, būsena, kai galima ir toliau gamtinius reikalus atlikti į sauskelnes ir viskas vyksta taip pat kaip anksčiau visiškai nesukelia suvokimo, kad vietoje sauskelnių dabar reikia šlapintis ant puoduko. O štai kai sauskelnės visiškai nuimamos ir mokymosi proceso metu vaikas šlapinasi į kelnes – šiuo atveju iš karto atsiranda padariniai – šlapių kelnių jausmas, kurio anksčiau nebuvo. Šlapinimasis į kelnes – tai toks pats mokymosi atlikti savo reikalus ant puoduko komponentas kaip ir pats puodukas, vaikas turi pajusti, ir tik tada supras šlapinimosi į kelnes pasekmes – šlapios ir nemalonios kelnytės. Todėl nereikia stengtis išvengti šlapių kelnių, priešingai, vaikas turi pajusti, kad šlapiam vaikščioti nemalonu, ir užsinorėti alternatyvos – šlapintis ant puoduko. Taigi, tam, kad mokymasis šlapintis ant puoduko būtų efektyvus, sauskelnes vaikui dedame tik tuomet, kai jis miega (dienos ir nakties miegui) ir pageidautina jau po to, kai jis užmigs. Visą būdravimo laiką pageidautina kad vaikas būtų be sauskelnių, kad galėtų laiku nueiti ant puoduko arba pajustų, ką reiškia apsišlapinti.
- Paskatinimų/atlygio nebuvimas. Autistiškas vaikas retai kada būna pasiruošęs tualetiniams įgūdžiams ant puoduko sulaukęs 2-3 metų. Dažniausiai pagyros ir tėvų džiaugsmas nėra pakankama motyvacija jam staiga imti prašytis atlikinėti gamtinius reikalus į puoduką (reiktų atsižvelgti taip pat į kalbinius ir komunikacijos defektus, dėl kurių autistiški vaikai apskritai turi problemų ko nors prašyti). Tai reiškia, kad aplinkiniai turi sukurti sąlygas, kad vaiko sėkmė (t.y., šlapinimasis ant puoduko) būtų skatinamas ypatingu atlygiu, kuris skiriasi nuo minutę trunkančios pagyros, aplodismentų ar šypsenos. Žinoma, šie socialiniai skatinimai taip pat turi būti, tačiau turi turėti priedų, skirtų išskirtinai šiam „ypatingam atvejui“ (sysiojimui ant puoduko). Nereikia jaudintis dėl o, kad vaikas pasidarys saldainių „narkomanas“ ar jis turės skrandžio opą nuo mėgstamų apelsinų sulčių. Reikia atsiminti, kad mokymasis tualeto įgūdžių – laikinas procesas. Jei pirminiame etape bus naudojami patys didžiausi atlygiai, tai vaikas greičiau išmoks ir tokiu būdu bus galima greičiau šiuos atlygius „išimti“. Todėl labai svarbu išskirti šiam procesui kelis pačius motyvacinius paskatinimus ir suteikti juos vaikui iš karto po to, kai jam pavyko nusišlapinti į puoduką ar ant klozeto.
- Bausmės už „šlapias kelnes“. Kai kurie tėvai tikisi išmokyti vaiką šlapintis ant puoduko naudodami bausmes už tai, kad jis prisišlapino į kelnes. Dažniausiai tokie veiksmai yra ne tik neefektyvūs ir neetiški, jie taip pat stabdo tualeto įgūdžių įsisavinimą ir priveda prie to, kad vaikas visais būdais ima vengti visko, kas susiję su tualetu. Kol vaikas neišmoko šlapintis ant puoduko (t.y., bent kelis kartus per dieną nepasišlapina į puoduką) – bausmių naudojimas neduos norimų rezultatų. Neįmanoma pašalinti elgesio „šlapintis“, šlapinamės mes visi. Tualeto įgūdžių formavimo procesas skirtas atskirti vietą, kur galima ir pageidautina šlapintis, o ne mokyti šlapintis apskritai. Atsižvelgiant į vaiko autistiškumą ne visi autistiški vaikai iš karto supranta, kur tinkama vieta šlapintis, o bausmės už šlapinimasi į kelnes jam gali atrodyti, kaip bausmės už šlapinimasi apskritai. Išmokyti vaiką, kur galima šlapintis, o kur ne – galima tik naudojant skatinimo priemones. Jei pasišlapinai ant puoduko – gavai saldainį, jei pasišlapinai ne ant puoduko – paskatinimo negavai. Ir tik vėliau, kai vaikas jau išmoks kai kada šlapintis puoduką, galima skatinti už „sausas kelnes“. T.y., jei vaikas ne tik pasišlapino į puoduką, tačiau prieš tai dar kurį laiką kentėjo ir nedarė į kelnes – jis gauna paskatinimą, o jei vaikas apsysišlapini neilgai trukus iki to, kol nuėjo ant puoduko – paskatinimo negauna. Mokant vaiką tualeto įgūdžių reikia veikti ne „rykšte“, o tik labai skaniu ir saldžiu „saldainiu“ J
- Sodinimas ant puoduko per prievartą. Kai kurie autistiški vaikai nesupranta puodelio ar klozeto paskirties ir gali net jų bijoti. Naudoti jėgą tam, kad pasodintumėte vaiką ant puoduko ar klozeto gali dar labiau išgąsdinti vaiką, ir vaikas ims susilaikyti, per ilgai kentėti ir vengti tualeto. Vietoje to, kad naudotumėte jėgą galima naudoti žetonus, ir išmokyti vaiką sėdėti ant puoduko naudojant žetonus ir motyvacinius paskatinimus. Galima pradėti nuo to, kad paprašytumėte vaiko atsisėsti ant puoduko, net su rūbais, duoti jam į rankas žetonų lentelę ir kartu klijuoti žetonus (5 arba 10). Kai tik visi žetonai bus vietoje – duoti paskatinimo priemonę ir leisti vaikui pakilti nuo puoduko. Po kelių minučių procedūrą pakartoti. Taip treniruoti tol, kol vaikas neišmoks ant klozeto pasėdėti Taip treniruoti tol, kol vaikas neišmoks ant klozeto pasėdėti 30-40 sekundžių, kol nesurenka visų žetonų. Kitame etape jau bus galima mokyti jį sėdėti ant puoduko be kelnių, o dar kitame – šlapintis į puoduką. Labai svarbu nespausti vaiko, elgtis kiek įmanoma ramiau ir padėti vaikui suprasti, kad puodukas – tai dar viena vieta, kur galima ramiai sėdėti ir džiaugtis gyvenimu.
- Neteisingas proceso suvokimas. Kai kurie tėvai mano, kad mokymosi tualetinių įgūdžiu procesas – tai tam tikras išbandymas. „Pabandysim… Jei pavyks, tai bus puiku, na o jei ne – grįšime prie sauskelnių“. Šis nusiteikimas dažniausiai baigiasi tuo, kad tėvai labai greitai (per greitai) „pasiduoda“. 2-3 dienos bandymų, krūva šlapių rūbų ir nuovargis – ir sauskelnės grįžta, o mokymosi procesas nukeliamas kitai vasarai. Svarbu prisiminti, kad mokymasis šlapintis ant puoduko – tai procesas. Dauguma autistiškų vaikų nepasižymi greitumu mokantis naujų įgūdžių, įskaitant ir asmeninės higienos. Pernelyg greitas grįžimas prie sauskelnių, nuolatiniai „bandymai ir atkritimai“ sukelia tik dar didesnes problemas ir dar labiau apsunkina galimybes išmokyti vaiką teisingų tualeto įgūdžių. Kuo ilgiau vaikas šlapinasi į sauskelnes, tuo labiau šis elgesys įsitvirtina ir aplinkinių veiksmai tik trukdo vaikui išmokti tualeto įgūdžių. Tai reiškia, kad reikia duoti vaikui laiko įvaldyti šį įgūdį, nuolat sekti procesą naudojantis užrašais, veikti kaip galima nuosekliau ir naudoti motyvacinius paskatinimus tam, kad įtvirtintumėte kiekvieną teisingą vaiko reakciją.
Paruošta pagal: http://autism-aba.blogspot.com
Foto: https://pedclerk.bsd.uchicago.edu