Vaikas su autizmu – tai mįslė. Ne veltui visame pasaulyje autizmo simboliu yra dėlionės detalė. Ir visi mes – mokytojai, tėvai, stengiamės šią dėlionę surinkti po dalelę ir sudėti į nuostabų paveikslą. Tačiau kartais mūsų „dėlionė“ nenori „susidėti“. Kartais mes net nežinome, kad vaikas turi kokių nors gabumų, nes jis atsisako su mumis bendradarbiauti ir parodyti, ką moka. Dar daugiau, vaikas neleidžia mums jo mokyti: parodyti, papasakoti, paaiškinti… Jis nori daryti tik tai, kas jam įdomu, ir riksmais pasiekia, kad aplinkiniai nuo jo atstotų ir paliktų jį ramybėje. ABA skirta tam, kad išmokytume vaiką kuo didesnio savarankiškumo ir tinkamai reaguoti į besikeičiančią aplinką. Nuolatinis teisingų vaiko reakcijų skatinimas (reakcija – vienas iš žingsnių, sudarančių teisingą atsakymą. Pvz., jei užduotis iškirpti apskritimą, tai 1 reakcija – paimti popierių, 2 reakcija – paimti žirkles, 3 reakcija pradėti kirpti, 4 reakcija – iškirpti ir t.t.. Reakcijos skatinamos pagyrimu, šypsena, skanėstu, mėgstama veikla/žaislu ir t.t.) – lemiantysis ABA terapijos veiksnys. Sėkminga intervencija matuojama vaiko savarankiškų gebėjimų kiekiu.
Nustatant, ko pirmiausia mokyti vaiką, reikia atsižvelgti į tai, kad kiekvienas įgyjamas naujas įgūdis turi būti pritaikomas kasdienėje vaiko veikloje. Kai kurie terapeutai net nesusimąstydami ir neatsižvelgdami į mokomo vaiko amžių pirmiausia jį moko rūšiuoti korteles ir šokinėti bei ploti rankomis pagal instrukciją „šok ir plok“ vien dėl to, kad šios instrukcijos yra jų mokomųjų programų sudėtyje. O iš tiesų, kortelių rūšiavimas reikalingas tam, kad vaikas namuose mokėtų išrūšiuoti savo daiktus spintoje, o šokinėjimo įgūdžių jam gali prireikti ugdymo įstaigoje per kūno kultūros pamokas. Taigi, prieš sudarant programą vaikui pirmiausia reikia apsispręsti, kur mokymo įgūdžius jis pritaikys kasdienoje ir vaikui išmokus – nedelsiant juos taikyti. Pvz., mokant instrukcijos „atnešk…“, ji nedelsiant „perkeliama“ į vaiko kasdienę buitį. Kiekvieną kartą reikia savęs paklausti, kam vaikui prireiks to, ko jis dabar mokomas? Kas iš to, jei vaikas bus mokomas atskirti kur žirafa, o kurioje kortelėje zebras? Kiek kasdienėje veikloje vaikas susiduria su žirfa ir zebru? Net jei jis turi žaislinius gyvūnėlius. Ar tai, kad jis atskirs žirafą ir zebrą tarp savo žaisliukų ir galės juos įvardyti svarbiau, nei, pvz., išmokti kam naudojami ir kaip vadinami vonios reikmenys: muilas, dantų šepetukas, dantų pasta, šampūnas, rankšluostis ir t.t.? Dar daugiau, vaiko ugdyme kur kas didesnį ir svarbesnį vaidmenį vaidina tėvai, o ne terapeutai. Tik tėvai būna su vaiku 24 valandas, todėl tik jie gali pasiekti, kad vaikas išmoktus įgūdžius „generalizuotų” (įtvirtintų) ir pritaikytų praktikoje. Būtent tėvai turi aktyviai dalyvauti vertinant vaiko įgūdžius, interpretuojant rezultatus ir kartu su kuratoriumi rinktis mokymosi tikslus bei sekti progresą. Taip pat būtina atminti, kad autistiško vaiko mokymas vyksta visur, ne tik mokymosi centre prie darbo stalo. Atvirkščiai, naujus įgūdžius vaikas turi mokėti pritaikyti visur: virtuvėje, vonioje, miegamajame, lauke, darželyje, autobuse, prie jūros ir t.t. Tam, kad tėvams būtų paprasčiau organizuoti mokymus ir įtvirtinti įgūdžius visos dienos metu, galima apgalvoti ir užsirašyti, kokiomis situacijomis galima pritaikyti turimas žinias ir kokius įgytus įgūdžius pakartoti/įtvirtinti. Tam pasitarnaus štai tokia lentelė:
| Mokymosi tikslas: Data Daiktai: „Muilas“, „kėdė“, „košė“ | |||||
| Mokomės prašyti | Mokomės įvardinti | Ugdome kalbos suvokimą | Mokomės atsakyti į klausimus | Mokomės imitacijos | |
| Rytinė vonios procedūra | Paslėpti muilą, kad vaikas turėtų jo paprašyti ir kt. | Parodyti į muilą ir paklausti „kas čia?“ ir kt. | Instrukcijos: „Padėk muilą ant kriauklės“, „Padėk muilą ant spintelės“, „Paduok man muilą“ ir t.t. | Klausiame: „Kuo plausime rankas?“ ir kt. | Daryk taip: muiliname rankas ir kt. |
| Pusryčiai | Įdėti mažai košės, kad vaikas paprašytų dar ir kt. | Parodyti į košę ir paklausti: „Kas čia?“ ir kt. | Instrukcijos: „Atsinešk kėdę“, „Sėsk” ant kėdės“ir kt. | Klausimas: „Ant ko tu sėdi?“ ir kt. | Žaidimas: “Virė virė košė” ir kt. |
Siekiant įvertinti vaiko pirminius įgūdžius ir sudaryti specialiai jam tinkančią programą naudojamos ABLLS-R ir VB-MAPP vertinimo sistemos. Ir jei remiantis jomis šiuo vaiko gyvenimo etapu kur kas svarbiau išmokyti vaiką bendradarbiauti arba išmokti paprašyti, tai rūšiavimą, net jei Jūs labai norite, kad jis tai darytų, reikėtų atidėti ateičiai. Šios vertinimo sistemos taip pat leidžia sekti vaiko progresą po atitinkamo periodo (3-6 mėn.). Pvz., vaikas, kuris pradžioje buvo mokomas individualiai, per 3 mėnesius sugebėjo įgyti kelias dešimtis naujų įgūdžių, kurie vėliau leido jam pradėti mokytis bendrojo lavinimo įstaigoje. Tačiau jam ėmus mokytis bendrojo lavinimo įstaigoje po 3-6 mėnesių paaiškėjo, kad jis įgijo vos 4-5 naujus įgūdžius. Išvada – bendro lavinimo programą derinti su individualiu mokymu, šiek tiek sumažinti vaiko buvimą grupėje ir padidinti individualių pamokų skaičių. Šis atvejis rodo, kad pats buvimas vaikų grupėje ne visada padeda vaikui įgyti daugiau įgūdžių nei individualūs užsiėmimai. Tačiau tam, kad vaiko progresas būtų didesnis – būtina nuolat stebėti ir analizuoti pasikeitimus.
Mokymas ir įgūdžių įtvirtinimas kasdienėje vaiko veikloje padeda padidinti vaiko motyvaciją mokymuisi, nes jis įgyja žinių, kurios jam reikalingos kasdienoje. Taip pat jis dažnai skatinamas, gauna atpildą, be to dažnai bendradarbiauja ir bendrauja su tėvais ir nuolat vystosi.
Tęsinys: http://www.aboscentras.lt/pagrindiniai-taikomosios-elgesio-terapijos-aba-principai-2-dalis/
Paruošta pagal: http://autism-aba.blogspot.com