Kaip padėti sureguliuoti autistiško vaiko miegą?

Home / NAUJIENOS / NAUDINGI PATARIMAI TĖVAMS / Kaip padėti sureguliuoti autistiško vaiko miegą?
Kaip padėti sureguliuoti autistiško vaiko miegą?

Aš esu namų programos koordinatorė ir dirbu su šešerių metų vaiku, kuriam diagnozuotas autizmas. Tėvai nerimauja, kad jam sunku miegoti, ir jis dažnai atsibunda vidury nakties ir ateina pas juos. Tėvai norėtų, kad vaikas išmiegotų lovoje visą naktį, tačiau jie jau yra viską išbandę. Ką aš galiu pasiūlyti tvarkant  vaiko miego ritmą?

Atsako Lauren Schnell, atestuota elgesio analitikė, dirbanti specializuotoje vaikų ligoninėje.

 

Autistiškų vaikų miego sutrikimai jaudina daugelį tėvų. Manoma, kad maždaug 25 proc. įprastos raidos vaikų nuo vienerių iki keturių metų dažnai atsibunda naktį (Lozoff, Wolf ir Davis, 1985). Tuo metu vaikų su specialiaisiais poreikiais, turinčių tam tikros rūšies miego problemų, skaičiuojama iki 80 proc. (Lamberg, 1994). Dauguma vaikų, kurie dažnai prabunda naktį, užmiega tėvų lovoje, o miego problemos išlieka ilgą laiką.

 

Gera žinia ta, kad yra keletas elgesio metodų, kurie veiksmingi dirbant su miego sutrikimų turinčiais autistiškais vaikais. Jie grindžiami prielaida, kad sutrikusio miego įpročiai yra išmokti, todėl juos galima perkvalifikuoti. Tiesa, prieš imantis elgesio programos miegui reguliuoti, būtina pašalinti galimas miego sutrikimų medicinines priežastis, pavyzdžiui, fizinį diskomfortą, kurį sukelia liga. Būtina aptarti su pediatru, ar miego sunkumai gali būti susiję su medicinine problema, taip pat atlikti tinkamą medicininį patikrinimą.

 

Jei galima daryti prielaidą, kad miego problemos yra elgesio formos tada pirmiausia reikia pradėti rašyti miego dienoraštį, kad būtų galima nustatyti problemos mastą ir galimus aplinkos veiksnius, kurie gali turėti nepageidaujamą poveikį vaiko miegui. Miego dienoraštyje įrašoma, kada vaikas guldomas miegoti, kokiu metu jis užmiega, kaip dažnai jis atsibunda naktį ir kiek laiko būna atsibudęs. Taip pat galite rinkti papildomos informacijos apie elgesį, kuris gali būti stebimas einant miegoti, pavyzdžiui, protestai prieš miegą ar nepageidaujamas elgesys naktį. Pradiniai duomenys turėtų būti renkami tol, kol bus nustatyti miego įpročiai (arba jų nebuvimas) ir nepageidaujamas elgesys.

 

Štai keli klausimai, kurie gali padėti tėvams rašyti miego dienoraštį:

– Kelinta valanda vaikas eina miegoti?

– Ką vaikas daro prieš atsigulant į lovą?

– Kas iš to kas vyksta namuose, gali turėti įtakos vaiko miegui po to kai ji paguldėte į lovą?

– Ką vaikas daro prieš užmigdamas?

– Kokiu laiku vaikas prabunda naktį ir ryte?

– Ar vaikas miega dienos metu?

 

Remdamiesi pagrindiniais miego dienoraštyje surinktais duomenimis, galite pasirinkti vieną iš kelių būdų, kurie toliau pateikiami ir gali  pagerinti autistiško vaiko elgesį miego metu.

 

Miego rutina

Rutina prieš miegą gali padėti vaikui, nes tai sukuria nuspėjamumą ir tolimesnių veiksmų seką. Geriausia sudaryti rašytinį ar vaizdinį tokios rutinos tvarkaraštį, kad vaikas aiškiai jo laikytųsi. Grafike turėtų būti išvardytos visos prieš miegą vykdomos veiklos, pavyzdžiui, valykite dantis, užsidėkite pižamą, pasakykite „saldžių sapnų“ savo šeimai, pasiklausykite pasakos prieš miegą.

 

Miego rutina turėtų prasidėti mažiausiai 30–60 minučių prieš miegą. Tėvams taip pat rekomenduojama atsisakyti bet kokio maisto ir gėrimų, kuriuose yra kofeino, likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki miego, taip pat stengtis vengti pernelyg aktyvios veiklos vakare. Iš pradžių vaikui gali prireikti labai aukšto lygio motyvacijos, kad jis galėtų atlikti rutiną prieš miegą. Vėliau tėvai gali suteikti teigiamą pastiprinimą vaikui kitą rytą, kad jis  atliko visą rutiną prieš miegą ir visą naktį miegojo. Tokie apdovanojimai gali būti jūsų mėgstamiausi pusryčių dribsniai, žaislas ar lipdukas, kuris po prabudimo pritvirtinamas prie specialios lentos (Mindell ir Durand, 1993).

 

Vaiko užmigimas nedalyvaujant tėvams

Rutinos pokyčių prieš miegą ne visada pakanka norint sėkmingai gydyti miego sutrikimus, todėl gali prireikti kitokio pobūdžio intervencijos. Metodo pasirinkimas labai priklauso nuo to, kada sutrinka miegas. Tais atvejais, kai vaikui sunku užmigti arba jis daug kartų prabunda naktį, geriau būtų, kad vaikui užmiegant tėvų nebebūtų kambaryje. Tai yra, po visos miego rutinos tėvai turėtų paguldyti vaiką į lovą ir išeiti iš kambario. Kiekvieną kartą, kai vaikas atsibunda ir bando išeiti iš kambario, tėvai siunčia jį atgal į lovą be jokių pokalbių ar bendravimo su vaiku. Ši procedūra kartojama tol, kol vaikas lieka savo lovoje ir užmiega (Rickert ir Johnson, 1988; Prancūzija, Blampied, & Wilkinson, 1991).

 

Taikant tėvų nedalyvavimo vaikui užmiegant metodą svarbu įsitikinti, kad vaikas yra visiškai saugus. Pavyzdžiui, jei vaikas turi rimtų elgesio problemų, kenkia sau ar lipa ant baldų, tokiu atvejų vienas iš tėvų turėtų likti kambaryje ir stebėti vaiko saugumą, kuo mažiau bendraudamas su juo. Be to, tėvai gali įrengti vaizdo stebėjimo sistemą, kad galėtų stebėti ar vaikas saugus iš kito kambario.

 

Laiko nustatymas vaikui užmigti ir nuraminti

Jei neįmanoma naudoti tėvų nedalyvavimo vaikui užmiegant metodo, tėvai gali nustatyti laiką po kurio užeis į vaiko kambarį ir ji nuramins. Šis terapinis metodas gali būti naudojamas kai vaikui sunku užmigti, jis dažnai prabunda naktį ir demonstruoja netinkamą elgesį. Šis  metodas taip pat naudojamas, kai vaikas guldomas į lovą ir paliekamas vienas kambaryje. (Durand, 1998). Jei vaikas pradeda verkti ar protestuoti, tada tėvai laukia iš anksto nustatyto laiko ir tik tada eina pas vaiką. Tokia pauzė prieš reakciją sistemingai didės, kol vaikas užmigs prieš ateinant tėvams (Durand ir Mindell, 1990).

 

Miego vėlinimas

Kitas variantas yra miego vėlinimas (Piazza & Fisher, 1991). Pirmiausia turite nustatyti, per kiek laiko po paguldymo į lovą iš tikrųjų užmiega (pagal miego dienoraštį).  Prie šio laiko pridedama 30 minučių, tai bus naujas laikas guldyti vaiką į lovą. Pavyzdžiui,  jei vaikas gulasi miegoti aštuntą vakaro, o užmiega pusę devynių, tada jis turėtų būti guldomas devintą vakaro. Nustačius naują laiką  labai svarbu, kad vaikas būtų žvalus iki devynių vakaro, nes tai padidins tikimybę greitesniam vaiko užmigimui. Jei vaikas užmiega per 15 minučių po paguldymo, tada laikas palaipsniui migdymo laikas mažinamas iki ankstesnio nuimant 30 minučių per dieną (tai yra, kitą dieną vaikas turėtų būti paguldytas ne devintą vakare, o pusę devynių). Jei vaikas neužmiega per 15 minučių po paguldymo, tada jį reikia pakelti iš lovos maždaug 15 minučių. Per tą laiką vaikas nėra skatinamas užmigti, tačiau  ir nesiūloma jokių įdomių užsiėmimų. Nes tikslas – padidinti vaiko motyvaciją užmigti. Pasibaigus 15 minučių pertraukai, vaikas vėl paguldomas į lovą. Šiuos žingsnius reikia kartoti tol, kol vaikas užmiega. Tokiu atveju kitą dieną laikas miegoti pasislenka 30 minučių (vaikas guldomas miegoti ne devintą vakaro, o pusę dešimt). Panašus ciklas kartojamas tol, kol vaikas užmiega tuo metu, kurį iš pradžių nustatė jo tėvai.

 

Suplanuoti pabudimai

Jei vaikui sunku užmigti ir jis prabunda naktį, tada gali padėti metodas, vadinamas suplanuotu pabudimu. Naudodamiesi miego dienoraščio duomenimis  tėvai nustato, kada vaikas dažniausiai prabunda naktį ir pažadina vaiką maždaug 30 minučių prieš pabudimą, švelniai paliesdami vaiką ir kalbėdami su juo. Kai tik vaikas atsibunda tėvai leidžia jam vėl užmigti. Planas tęsiasi tol, kol vaikas išmiega visą naktį be savarankiškų pabudimų 5–7 dienas iš eilės. Pasiekus šį kriterijų  jūs galite praleisti suplanuotą pabudimą vienu kartu, kol vaikas galės miegoti pats visą naktį (Rickert & Johnson, 1988).

 

Išlipimas iš lovos

Labai dažnai vaikas priešinasi kai tėvai jį bando paguldyti jį į lovą. Šaukia, kviečia tėvus arba išlipa iš lovos, kad juos surastų. Viena iš galimų intervencijų šiam elgesiui – leidimas išlipti iš  lovos. Tėvai suteikia vaikui „leidimą“, kurį galima iškeisti į galimybę trumpam išlipti iš lovos. Toks leidimas gali būti maža vizitinė kortelė su vaiko vardu. Toks išlipimas iš lovos turėtų būti trumpas ir susijęs su konkrečiu tikslu pavyzdžiui:  atsigerti, eiti į tualetą, apkabinti mamą. Kai tik ,,leidimas‘‘ panaudojamas, vaikas jį atiduoda tėvams iki kito vakaro. Atsižvelgiant į tai, kaip dažnai vaikas atsikelia ar kviečia tėvus (kaip paaiškėja iš miego dienoraščio), vaikui gali būti suteikiami papildomi leidimai. Jei vaikas  naudodamas leidimus demonstruoja problemišką su miegu susijusį elgesį – tėvai turėtų naudoti vaiko užmigdymo metodą nedalyvaujant tėvams, kuris buvo aptartas aukščiau.

 

Miego sutrikimai yra labai dažna problema  su kuria susiduria neįgalių vaikų šeimos. Kadangi miego problemų taisymas dažnai susijęs su miego pertraukimu, specialistai, dirbantys su miego problemomis turi aptarti su tėvais ir iš anksto išsiaiškinti, ar jie galės numatyto plano laikytis. Paprastai tokius planus reikia modifikuoti, kad jie labiau atitiktų konkrečios šeimos gyvenimo būdą. Kaip ir bet kuriam kitam elgesio keitimo metodui, čia irgi labai svarbu, kad visi šeimos nariai elgtųsi nuosekliai pagal planą. Net žaidžiantys broliai ir seserys gali vaidinti svarbų vaidmenį taisydami miego problemas, nes jie gali parodyti vaikui, kaip reikia tinkamai elgtis einant miegoti ir visą naktį likti lovoje.  Moksliniais tyrimais pagrįstų metodų taikymas, taip pat didžiulė kantrybė ir atkaklumas gali išgelbėti daugelį autistišką vaiką auginančių vaikų šeimų nuo nuolatinio miego trūkumo.

Vertė: Paula Žitkevič

Šaltinis: https://asatonline.org/