Edukologė, Taikomosios elgesio analizės specialistė
Eglė Kairelytė – Sauliūnienė
Praktikoje tenka susidurti su situacijomis, kai vaikas individualių pamokų metu greitai mokosi, įgija naujų įgūdžių, sparčiai juda į priekį ir džiugina su juo dirbančius pedagogus. Tačiau vos parėjus namo tai kas išmokta dingsta, tarsi rudeniniai lapai po aršaus kiemsargio invazijos. O juk mūsų, su vaiku dirbančių specialistų, tikslas, kad vaikas taikytų naujus įgūdžius ne mūsų pamokose, o realiame gyvenime. Tačiau kaip tai padaryti?
Geri specialistai supranta, kad atlikus vaiko vertinimą ir pagal tai sudarius vaiko ugdymo programą į ją būtina įtraukti tas užduotis ir formuoti tuos vaiko įgūdžius, kurios vos išmokęs vaikas galėtų taikyti natūralioje aplinkoje: namuose, darželyje (mokykloje), kieme, pas močiutę ar eidamas į svečius. Tačiau vis dar tenka pamatyti vaiko ugdymo programų, į kurias įtrauktos tokios užduotys, kaip žirafų, lamų, arklių ir asilų rūšiavimas. Taip, vizualiniams įgūdžiams priskiriamas rūšiavimo įgūdis svarbus, todėl su juo susijusios užduotys gali ir turi būti vaiko ugdymo programoje, bet… Kiek lamų, žirafų, arklių ar asilų kasdien mato mūsų vaikai? Kur išmokęs rūšiuoti šiuos gyvūnus vaikas įgytas žinias galės pritaikyti? Kartą per metus nuvažiavęs į zoologijos sodą? O jei mokydami vaiką rūšiuoti mes duotume jam išrūšiuoti mašinytes, kamuoliukus, knygutes ir lego kaladėles? Taip, teisingai, kai jis išmoks rūšiuoti šiuos daiktus individualių pamokų metu – puikiai galės iškart taikyti šį įgūdį namuose, tvarkydamasis savo žaislus. Tokiu būdu vaikas ne tik tai, ką išmoksta taikys ir praktikuosis natūralioje aplinkoje (kartojimas – mokslų motina), bet ir gaus papildomą paskatinimą (socialinį tai tikrai) iš tėvų, bus savarankiškesnis.
Taigi, prieš sudarant vaiko ugdymo programą šalia įgūdžio, kurį ketinama formuoti, ir užduoties, kurią ketinama atlikti, labai gerai išsirašyti ir situacijas, kuriose vaikas naują įgūdį galės taikyti natūralioje aplinkoje, kasdienėje veikloje, ir vos vaikui išmokus – padėti nedelsiant tai taikyti. BET. Tai įmanoma padaryti tik tuomet, jei į vaiko ugdymo procesą aktyviai įsitraukia ir tėvai bei mažylio artimieji. Tik jie gali užtikrinti, kad vaikas išmoktus įgūdžius „įtvirtintų“ ir taikytų praktikoje. Todėl tėvai turi aktyviai dalyvauti vertinant vaiko įgūdžius, interpretuojant rezultatus ir kartu su pedagogu rinktis mokymosi tikslus ir sekti progresą. Juk autistiško vaiko mokymas vyksta ne tik ugdymo centre prie mokyklinio stalo. Atvirkščiai, naujus įgūdžius vaikas turi mokėti pritaikyti visur: virtuvėje, vonioje, miegamajame, lauke, darželyje, autobuse, prie jūros ir t.t. Taigi, kad tėvams būtų paprasčiau įtvirtinti naujus įgūdžius visos dienos metu, galima apgalvoti ir išsirašyti, kokiomis situacijomis galima pritaikyti vaiko turimas žinias. Pvz., kaip ir kur bei kokius kalbinius įgūdžius galima pakartoti/įtvirtinti (žiūrėti lentelė Nr. 1).
Visi žino posakį: Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi. Tačiau kartais taip norisi pridurti – nešvaistykime to, ką išmokome, vėjais. Juk mažyliui reikėjo nemažai pastangų, kad įgytų naujas žinias ir įgūdžius, todėl leiskime jam praktikuoti ir mus stebinti.