Kodėl reikia stiprinti elgesį ir kas tai yra rašyta jau ne viename straipsnyje, tačiau visgi dar kartą priminsime, kad: „Elgesio pastiprinimo” procesas – Reinforcement – tai procesas, kai po tikslinio elgesio aplinkoje įvyksta kažkoks pasikeitimas, kuris ateityje padidina tikslinio elgesio dažnumą. Arba paprastais žodžiais sakant, jei mes paprašėme obuolio, ir mums davė obuolį, tai ateityje panašioje situacijoje mes vėl paprašysime obuolio. Arba jei mes dirbome visą mėnesį ir mėnesio gale gavome algą, tai ir kitą mėnesį mes vėl dirbsime (žinoma, jei mums tinka ir socialinės sąlygos darbe:) ) Arba, jei vaikas sukelia isteriją pas kirpėją ir šis atsisako jį kirpti, o mama išsiveda vaiką namo, tai kitą kartą, kai jie eis pas kirpėją, vaikas vėl kels isteriją. Kol kas viskas atrodo paprasta.
Taip pat, jei domėsitės daugiau, sužinosite, kad elgesio pastiprinimo procesai būna teigiami ir neigiami. Vėlgi ne „blogi” ar „geri” o atsižvelgiant į „pliusą” (aplinkoje kažkas atsirado) arba „minusą” (iš aplinkos kažkas dingo”.
Teigiamas pastiprinimas – po elgesio aplinkoje atsiranda koks nors stimulas, kurio prieš tai nebuvo, kurio atsiradimas sustiprina elgesio pasireiškimą ateityje. Tai yra, mes neturėjome obuolio, mes jo paprašėme, ir mums jį davė. Tai yra, pas mus „atsirado” obuolys.
Neigiamas pastiprinimas pasireiškia tuomet, kai iš aplinkos pašalinamas koks nors nemalonus stimulas, kuris maišo, tokiu būdu elgesys, kurio pagalba mes tą stimulą pašaliname, pastiprinamas. Vaikui labai nepatinka kirptis, jis verkia, šaukia ir krenta ant žemės, ir mama jį išsiveda namo. Tai yra, „pasitelkęs” isteriką vaikas „pašalina” kirpėją.
Labai svarbu suprasti, kad daugelis mokymo ir elgesio stiprinimo procesų vyksta automatiškai. Tai yra, vaikui niekas pradžioje nepaaiškina, kad jei jis verks, tai galės nesikirpti. Atvirkščiai, visuomet žada dovanas, jei šis elgsis gerai. tačiau, kaip visuomet, vos artėjant prie kirpyklos kyla isterija ir jokios kalbos apie dovanas nepadeda. Kodėl?
Todėl, kad elgesio grandinė: „kirpykla”-„isterija” – „nėra kirpyklos” – praėjo automatinį mokymosi procesą.
Grįžtant prie straipsnio temos.
Elgesio pastiprinimo procesą galima išskaidyti dar į dvi grupes:
1. Automatinis arba savarankiškas, arba vidinis.
2. Socialinis arba socialiai tarpininkaujant.
Nors terminai lietuviškai skamba gana sunkiai, tačiau verta skaityti toliau :).
Pirmoji grupė – automatinis elgesio pastiprinimas. Čia omenyje turimi faktoriai, kurių atsiradimas ar išnykimas nereikalauja kitų žmonių įsikišimo. Pavyzdžiui, jei žmogui skauda galvą, jis išgeria vaistų nuo skausmo, ir galvos skausmas praeina. Šiame procese nedalyvauja jokie kiti žmonės, tik pats asmuo, kuriam skaudą galvą. Arba situacija, kai vaikas nori gerti, pasiima stiklinę vandens ir atsigeria. visą tai jis padarė savarankiškai, nieko iš nieko neprašė, tiesiog atsigėrė ir nuėjo žaisti toliau. Arba ASS vaikas valandomis deklamuoja tą patį eilėraštį ar dainuoja dainelę. greičiausiai tai, kad jis girdi pats save – stiprina elgesį deklamuoti ar dainuoti vėl ir vėl.
Antra grupė – socialinis arba socialiai tarpininkaujant stiprinamas elgesys. Faktoriai, kurie atsiranda ar išnyksta aplinkoje dėl kitų žmonių. Vaikui duoda batus, jis pravirksta, mama nuima batus. Vaikas ori žaislo, verkia, tėtis duoda jam žaislą. Mes dirbame visą mėnesį ir kito mėnesio pradžioje gauname algą.
Galiausiai, praktinė šio straipsnio pusė.
Kai mes norime išmokyti vaiką vieno ar kito įgūdžio, reiktų išanalizuoti, kokia elgesio pastiprinimo rūšis stipriną šį įgūdį. Paprastai kalbant, jei mes norime, kad vaikas išmoktų ką nors daryti, kokie faktoriai pastiprina jo elgesį?
Sakykime, mes norime, kad vaikas nustotų dėlioti žaislus iena tvarka, o imtų su jais žaisti kaip isi kiti vaikai. Pažiūrėkime, kas stiprina jo elgesį dėlioti žaislus vorele. Greičiausiai, tai automatinis elgesio pastiprinimas, kurio metu pats dėliojimas stiprina šį elgesį ateityje. Ką mes galime padaryti, kad šį elgesį pakeistume?
Pirmiausia, reikia pradėti mokyti žaidimo įgūdžių, t.y., išmokyti vaiką funkcinių veiksmų su šiais žaislais, ir po šių veiksmų suteikti socialinį paskatinimą. tai yra, kokį nors paskatinimą, kurio vaikas labai norėtų, ir kuris bus labiau motyvacinis, nei į eilę sudėliotų žaislų vaizdas.
Antra, kaskart, kai vaikui pavyksta sudėlioti žaislus norima tvarka – tai skatina šį jo elgesį ateityje, ir kuo blogiau jam gausis sudėlioti žaislus įprastai, tuo labiau jo elgesys mažės ateityje. Tai yra, reikėtų žymiai sumažinti tą laiką, kurį vaikas leidžia vienumoje su žaislais – arba laikinai paslėpti žaislus, arba kaskart žaisti su šiais žaislais kartu su vaiku, ir neleisti, kad jis juos dėliotų, o mokyti ir skatinti funkcinį žaidimą.
Ir dar ienas būdas, jei vaikas jaučia didelę aistrą žaislų dėliojimui, ir šis elgesys itin stipriai motyvacinis, galima vaiką išmokyti kitų funkcinių elgesių, kurie paremti „dėliojimu”. Pavyzdžiui, išrūšiuoti stalo įrankius į stalčių, arba žaislus į dėžutes, arba fotografijas į albumus, knygas į lentynas ir t.t. Galbūt šie užsiėmimai vaikui patiks, ir jis jais užsiims savo laisvu metu.