Bausmė arba elgesio silpninimas kai kur dažnai naudojami formuojant vaiko elgesį. Tai veikia, todėl kad mažina tikimybę, kad elgesys pasikartos ateityje. Bausmė/elgesio silpninimas dažniausia turi vieną iš dviejų formų: kokio nors veiksmo (rėkimo, nusiuntimo į kampą ir t.t.) arba papildomo darbo apkrovimu, arba ko nors praradimu (atėmimu), pavyzdžiui, laiko prie televizoriaus ar raktų nuo automobilio. Kai kurie žmonės dažnai naudoja bausmes, net nepastebėdami to: pakelia balsą, iš vaiko atima mėgstamą žaislą ar nustoja kreipi į jį dėmesį ir t.t.
Greitos bausmės pasekmės susifokusuoja į problemą ir gali sustabdyti elgesį konkrečiu momentu. Tačiau, tyrimai rodo, kad bausmės yra labai neefektyvios kalbant apie tolimesnę perspektyvą, ypač jei jos nenaudojamos kartu su teigiamomis ir profilaktinėmis priemonėmis. Bausmės gali išprovokuoti tokias emocines reakcijas kaip verksmas, baimė ir net agresyvus elgesys, mokydami vaiką šio modelio (pavyzdžiui, mušimosi). Bausmės taip pat gali sukelti norą pabėgti ar vengti ateityje žmogaus ar situacijos, kuri praeityje privedė prie bausmės.
Dažnai kyla būtinybė pakartoti bausmę, ir, dažniausiai, elgesys tampa vis sunkesnis. Bausmė gali parodyti vaikui, ko jis neturi daryti, tačiau visiškai nemoko to, ką vaikas turi daryti. Negatyvūs jausmai, susieti su bausme, dažnai vaikų asocijuojami su žmogumi, įvykdžiusiu bausmę, kas ateityje gali paveikti santykius su tėvais ir mokytojais.
Žinoma, kiekvienas vaikas turi tokį elgesį, kurį būtina koreguoti ar formuoti, taigi, ką tokiu atveju daryti?
Apdovanojimas, arba elgesį stiprinančių priemonių naudojimas, yra vienas nuosekliausių būdų pakeisti elgesį ir sukurti pageidaujamą reakciją. Žmonėms, kurie turi darbą, apdovanojimas yra alga mėnesio gale. Tačiau vaikams, ypač autsitiškiems, dažnai reikia elgesį pastiprinančių priemonių ir apdovanojimų čia ir dabar, ir tai susiję su probleminiu elgesiu. Todėl, kai tik vaikas, pavyzdžiui, savarankiškai užsisegė saugos diržą automobilyje, jis iškart gauna ‘high five’ („duok penkis”).
Kartais elgesio pastiprinimas, arba apdovanojimas, dažnai vertinamos tokiame primityviame lygyje, kaip saldainio M&M davimas po teisingo atsakymo, tačiau iš tiesų tai turėtų būti žymiai kompleksiškesnis procesas. Kai materialus apdovanojimas (M&M) susiejamas su socialine pagyra („Šaunuolis, kaip tu gražiai pasakei „Labas rytas” savo broliui!”), teigiamas sėkmės jausmas susiejamas su žodiniu paskatinimu, o taip pat siejasi su žmogumi, kuris pastiprino vaiko elgesį.
Elgesį stiprinančios priemonės gali žymiai skirtis priklausomai nuo vaiko ypatumų. Būtina stebėti savo vaiką, kad sužinotumėte, kas jam yra elgesio pastiprinimas, tokiu būdu, Jūs galėsite jam duoti tai, ko jis nori, po to, kai jis pademonstravo reakciją, kurios norėjote Jūs. Stebėkite, kuo jis užsiima laisvu metu, arba ko dažniausiai siekia/ nori, kai jis turi pasirinkimą. Kai kurie vaikai labai mėgsta, kad juos pakutentų, kiti – ne. Atkreipkite dėmesį ne tik į maistinius paskatinimu (sausainiai ar mėgstamas maistas), tačiau ir į materialius apdovanojimus (žaislai, muilo burbulai ir t.t.) arba veiklas (muzika, pasivaikščiojimas ir pan.). Būkite išradingi ir kombinuokite skirtingas paskatinimo priemones. Ir atminkite, kad kuo lengviau žmogui gauti apdovanojimą, tuo mažiau „stiprinanti” priemonė ji yra – tokiu būdu, apdovanojimo „svoris” žymiai padidinamas, jei jis paliekamas tik tam atvejui, kai Jūs norite išskirti ypatingai pageidaujamą Jūsų vaiko elgesį.
Tyrimai rodo, kad teigiamos strategijos, paremtos elgesio stiprinimu arba skatinimu, yra efektyvesnės siekiant ilgalaikių pasikeitimų elgesyje. Tačiau, reakcija į bet kokį elgesį, taip pat į probleminį, turi būti greita (iškart po elgesio) kalbant apie vaiko, aplinkinių ir turto saugumą. Panašių situacijų suplanavimas iš anksto yra labai svarbus siekiant pasirūpinti vaiku bet kokiomis sąlygomis (mokykla, namai ir t.t.) o nuoseklumas savo reakcijose ir pasekmėse tik užtikrina sėkmę.
Dauguma veiksmingų strategijų sprendžiant probleminį elgesį, savyje neturi bausmių klasikine šio žodžio sąvoka, jas galima skirstyti į tris grupes:
– Elgesio ignoravimas. Dažnai naudojamas, kai vaiko elgesio funkcija yra suaugusiojo dėmesio gavimas, ir jei elgesys nėra pavojingas (čia geriau gali patarti elgesio analitkas). Ignoruoti elgesį reiškia nepasiduoti tam vaiko elgesiui, kurį Jūs vertinate kaip nepriimtiną. Jei jis mušasi, kad gautų saldainį, Jūs ignoruojate jo smūgius ir neduodate sausainio. Tačiau tuo pačiu metu Jūs turite naudoti ir kitas strategijas mokant vaiką to, kaip paprašyti sausainio, ir įsitikinti tuo, kad Jūs iš tiesų duodate jam sausainį, kai jis teisingai jo prašo, kad sustiprintumėte ne tik pageidaujamą elgesį, bet ir vaiko pasitikėjimą Jumis. Atkreipkite dėmesį, kad pradžioje ėmus ignoruoti elgesį jis gali sustiprėti. Laikykitės savo. Kai kurie elgesiai, kurie yra pavojingi ar gali sukelti žalą, yra sunkiau ignoruojami, juos būtina nukreipti arba blokuoti.
– Elgesio nukreipimas. Tai tarsi probleminio elgesio į priimtiną elgesį perjungėjas, kuris dažnai naudojamas komplekse su teigiamomis strategijomis. Šis instrumentas labai galingas, suteikia Jums galimybe nukreipti vaiko dėmesį ir veiklas į situaciją, kuri yrateigiamesnė ar labiau valdoma. Tai taip pat padeda sustabdyti arba išvengti probleminės situacijos eskalavimo.
– Pasitraukimas iš situacijos arba pastiprinimas „time-out” procedūros metu dažnai naudojama kaip galimybė nuraminti vaiką. Time-out – tai ne šiaip vietos ir aplinkos pakeitimas; tai reiškia, kad Jūsų vaikas praranda galimybę gauti kažką, kas jam atrodo patrauklu ar reikalinga. Todėl, nors time-out naudojimas gali būti labai įvairus, šio instrumento efektyvumui šia procedūra reikia naudotis maksimaliai korektiškai.
Nustatyti elgesio funkciją ir pritaikyti tinkamiausią procedūrą gali elgesio analitikas, tačiau jei nėra galimybęs tokį žmogų pasamdyti – tėvai turi patys mokytis atpažinti elgesio funkciją ir pasirinkti tinkamiausią priemonę.
Kai vyksta probleminis elgesys, būkite budrūs, kad NE…:
1. Nepasiduokite šiam elgesiui ir neleiskite vaikui to, ko jis siekia probleminiu elgesiu.
2. Nerodykite pykčio ar nusivylimo.
3. Nebarkite vaiko ir negrasinkite.
4. Nesikiškite fiziškai (jei tik tai nėra būtinybė siekiant saugumo, pavyzdžiui, kai reikia sulaikyti vaiką, kad jie nebėgtų į gatvę).
Šaltinis: http://www.autismspeaks.org/family-services/tool-kits/challenging-behaviors