Video panaudojimas autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymui I dalis

Home / NAUJIENOS / Video panaudojimas autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymui I dalis
Video panaudojimas autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymui I dalis

Video panaudojimas autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymui I dalis

Videomodelingas – tai ugdymo metodas, kuriame naudojami video įrašai ir video peržiūrai naudojama technika, sukuriantys vizualų mokomo elgesio ar įgūdžio modelį. Videomodelingo tipus sudaro bazinis videomodelingas, video-savęs modelingas, videomodelingas iš žiūrinčiojo perspektyvos ir pagalba naudojant video.

Bazinis videomodelingas reiškia, kad įraše nufilmuotas kažkuris kitas žmogus, o ne pats mokinys, rodo tikslinį elgesį arba įgūdį (tai yra, modeliuoja jį). Vėliau mokinys peržiūri šiuos įrašus. Video-savęs modelingas reiškia, kad jūs filmuojate, kaip pats mokinys rodo kažkurį įgūdį ar elgesį, ir jis peržiūri šį įrašą vėliau. Videomodelingas iš žiūrinčiojo perspektyvos reiškia, kad tikslinis elgesys ar įgūdis filmuojamas taip, kad į viską, kas vyksta ekrane būtų žiūrima lyg paties žmogaus akimis. Pagalba naudojant video reiškia, kad elgesys ar įgūdis skaidomas į atskirus žingsnius, ir kiekvienas žingsnis filmuojamas. Po kiekvieno žingsnio daroma pauzė, kurios metu mokinys gali išbandyti tą žingsnį savarankiškai. Naudojant video pagalbą galima filmuoti tiek patį mokinį, tiek kitą žmogų, kuris atlieka modelio vaidmenį.

Videomodelingas atitinka moksliškai pagrįstos praktikos kriterijus. Viso atlikti aštuoni tyrimai, įrodę šios metodikos efektyvumą.

Tyrimai rodo, kad videomodelingas efektyvus pradedant nuo ankstyvojo amžiaus ir baigiant pagrindinės mokyklos klasėmis. Gali būti, ši metodika taip pat efektyvi ir vyresnių klasių mokiniams, bet kol kas nėra tyrimų, kurie tai įrodytų.

Tyrimai parodė, kad videomodelingas efektyvus ugdant komunikacijos, socialinius, akademinius/pažintinius ir žaidimo įgūdžius. Šis metodas taip pat gali būti efektyvus sprendžiant autistiškų vaikų elgesio problemas, bet kol kas nepakanka tyrimų apie videomodelingo naudojimą šioje srityje.

Videomodelingas gali būti naudojamas ir namų, ir mokyklos sąlygomis. Nors videomodelingo naudojimas kitose vietose netirtas, jis gali būti efektyvus visur, kur vaikas turi galimybę prieiti prie prietaisų video peržiūrai.

Videomodelingo naudojimo žingsniai

Videomodelingo naudojimo procesas vienodas kiekvienam videomodelingo tipui (baziniam videomodelingui, video-savęs modelingui, videomodelingui iš žiūrinčiojo perspektyvos ir pagalbai naudojant video). Apačioje parašomi dešimt žingsnių, kurie atspindi videomodelingo taikymą mokiniams, kuriems diagnozuotas autizmas.

1 žingsnis. Tikslinio elgesio mokymui apibrėžimas

Pirmo žingsnio metu pedagogai/specialistai aiškiai apsibrėžia elgesį, kurį turi įsisavinti autistiškas mokinys, o po to smulkiai aprašo šį elgesį. Tai leis surinkti tikslius duomenis intervencijos metu, o taip pat padės įvertinti efektyvumą (Sigafoos et al., 2007).

  1. Pedagogai/specialistai nustato, kokio elgesio jie mokys taikant videomodelingą.
    Tikslinis elgesys gali būti priskirtas komunikacijai. Pavyzdžiui, žodinis prašymas, komplimentas kitam žmogui, bendravimo su bendraamžiais inicijavimas.
  2. Pedagogai/specialistai aiškiai apsibrėžia ir aprašo tikslinį elgesį taip, kad jis būtų paveikus stebėjimui ir matavimui.

Pavyzdys nesėkmingai aprašyto elgesio, kurio neįmanoma stebėti: “Pagerės Merės socialiniai įgūdžiai bendraujant su bendraamžiais”.

Pavyzdys kaip aprašyti elgesį, kuris tinkamas stebėjimui ir matavimui: “Merė inicijuos socialinę sąveiką su bendraamžiais, sakydama jiems “Sveikas” pietų ir darbo mažose grupėse metu, kiekvieną dieną ir be suaugusių pagalbos iš šono”.

 

2 žingsni. Tinkama įranga

Pedagogai ir kiti specialistai videomodelingo taikymo autistiškiems vaikams metu turi turėti galimybę naudotis dviejų tipų įranga: а) kažkuo, kuo galima įrašyti video, ir b) kažkuo, kuo galima žiūrėti video (Sigafoos et al., 2007).

  1. Pedagogai/specialistai įsigyja įranga video įrašymui (pavyzdžiui, kamerą, kompiuterinį įrenginį).

Video galima filmuoti pačiais įvairiausiais įrenginiais, įskaitant: а) tradicines kameras, b) mikro kameras, kurios telpa į ranką, arba c) videokamera kituose įrenginiuose. Įrenginių pasirinkimas priklauso nuo mokyklos turimų lėšų.

  1. Pedagogai/specialistai nustato, kokiame įrenginyje vaikas žiūrės įrašus.
  2. Pedagogai/specialistai išmoksta naudotis pasirinktais įrenginiais ir įpranta tai daryti.

Prieš imdamiesi kurti video pedagogai/specialistai turi pasipraktikuoti naudotis prietaisais. Tai garantuose, kad šio metodo taikymas praeis kiek įmanoma sklandžiau.

 

3 žingsnis. Videoįrašo planavimas

Trečio žingsnio metu pedagogai ir kiti specialistai suplanuoja įrašą, sukurdami scenarijų, kuris bus naudojamas filmavimui.

  1. Pedagogai/specialistai rašo scenarijų ar užduočių analizę, kur detaliai aprašo, kas būtent bus sakoma ir/ar daroma video.

Scenarijaus rašymas ir užduočių analizė – tai etapas, kuris labai svarbus videomodelingui. Scenarijus numato, ką turi padaryti ar pasakyti autistiškas mokinys filmavimo metu. Užduoties analizė leidžia suskaidyti sunkų įgūdį į seką iš kelių elgesio tipų (pavyzdžiui, atskiri žingsniai mokant to, kaip kloti lovą ar kaip naudotis mikrobange). Į šį sąrašą būtina įtraukti visus žingsnius, kurie būtini tiksliniam elgesiui (Sigafoos et al., 2007).

4 žingsnis. Pirminių duomenų rinkimas

Iki to, kai pradedama mokyti vaiką, labai svarbu nustatyti tuos įgūdžius, kuriuos jis jau turi, o taip pat suprasti, iki kokio lygio jis gali susidoroti su tiksliniu elgesiu.

  1. vaikas rodo tikslinį elgesį tiek, kiek įmanoma.
  2. Pedagogai/specialistai renka duomenis tam, kad nustatytų užduoties analizės žingsnius, su kuriais mokinys galės susidoroti be suaugusių pagalbos.

Video, naudojamas intervencijos metu, turi atitikti pirminius duomenis. Pavyzdžiui, jei mokinys jau susidoroja su pirmais trimis žingsniais rišant raištelius, būtina įtraukti tik likusius šios užduoties žingsnius (Sigafoos et al., 2007).

 

5 žingsnis. Video kūrimas

Šiame žingsnyje pedagogai/specialistai sukuria video, kuris mokys konkretaus įgūdžio videomodelingo rėmuose.

  1. Pedagogai/specialistai nustato, kuri videomodelingo rūšis tinkamiausia konkrečiam vaikui (bazinis videomodelingas, video-savęs modelingas, videomodelingas iš žiūrinčiojo perspektyvos ir pagalba naudojant video), o taip pat norint apmokyti konkretaus įgūdžio.

Tai galima nustatyti pagal užduoties rūšį, įgūdį arba elgesį, kurio būtina mokyti. Pavyzdžiui, jei elgesys jau yra vaiko repertuare, ir jūsų tikslas – paskatinti jį naudoti dažniau arba nuosekliau, tai geriausias pasirinkimas – video-savęs modelingas. Jei elgesio ar įgūdžio nėra vaiko elgesio repertuare (pavyzdžiui, jis kol kas nežino, kaip tai padaryti), bus efektyviau, jei elgesį modeliuos kažkas kitas. Užduotims ir įgūdžiams, kuriuos sudaro daug žingsnių, o taip pat mokiniams su labai lėtu progresu šiame įgūdyje, geriausias sprendimas – pagalba naudojant video.

Kiti klausimai, kuriuos būtina įvertinti, nustatant, kokią videomodelingo rūšį naudoti:

Jūs norite rodyti tikslinį elgesį iš mokinio ar iš stebėtojo perspektyvos?

Kas modeliuos filmavimo metu?

Jei video yra savęs modelingas, kaip paruošite mokinį filmavimui?

  1. baziniam videomodelingui, pedagogai/specialistai nustato ir paruošia modelį. Video- savęs modelingui pedagogai/specialistai ruošia autistišką vaiką. Priklausomai nuo vaiko kognityvinių gebėjimų ir amžiaus galima naudoti skirtingas technikas jo ar jos paruošimui. Tokias technikas gali sudaryti jau paruoštas scenarijus, vaidmeninis žaidimas, užduoties skaidymas į atskirus žingsnius (pavyzdžiui, užduočių analizė) arba pageidaujamo elgesio modeliavimas pasitelkiant kitą žmogų, kad nufilmuotum vaiko imitaciją. Kartais video galima filmuoti realiu laiku (pavyzdžiui, filmuoti, kaip mokinys stovi valgyklos eilėje) ir didelių pasiruošimų filmavimui nereikia.
  2. Pedagogai/specialistai filmuoja norimos kokybės video, kuris tiksliai atspindi visus žingsnius arba užduoties analizę.
  3. Pedagogai/specialistai montuoja video, pašalina visas mokinio klaidas ir/arba suaugusio pagalbą.

Po video filmavimo gali atsirasti būtinybė jį sumontuoti – pašalinti bet kokias klaidas, pirmiausia, tai svarbu video – savęs modelingo atveju, o taip pat pašalinti bet kokią pagalbą arba vizualią pagalbą (išskyrus pagalbą, kuri visuomet yra analogiškoje natūralioje aplinkoje).

  1. Esant būtinybei pedagogai/specialistai ant video uždeda komentarus savo balsu.

Suaugusio komentarai gali būti pridėti, kad palaikytų video peržiūrą ir pagerintų mokinio supratimą (Sigafoos et al., 2007). Garsiniai komentarai gali apimti kiekvieno žingsnio aprašymą (pavyzdžiui, “Aš stoviu eilėje. Aš imu šaukštą, kad šaukštu valgyčiau sriubą”) arba tikslinio elgesio aprašymą (pavyzdžiui, “Koridoriuje mokiniai neša savo kuprines ir nestumdo kitų vaikų”).

II dalis: http://www.aboscentras.lt

Šaltinis: https://autismpdc.fpg.unc.edu/sites/autismpdc.fpg.unc.edu/files/imce/documents/VideoModeling_Complete.pdf

 

Klauskite

s2Member®