Mano vaikui puikiai sekasi akademinės užduotys, tačiau aš norėčiau jam padėti ugdant bendravimo su kitais vaikais įgūdžius. Mes organizavome jam susitikimus žaidimams, tačiau aš jaudinuosi, kad jis negauna maksimumo naudos šių susitikimų metu. Kaip man padėti jam išmokti žaisti su kitu vaiku?
Į klausimą atsako elgesio specialistės Caitlin Reilly ir Carole Deitchman.
Susitikimų žaidimams svarba
Žaidimo ir socialinių įgūdžių lavinimas turi būti esminis komponentas autistiško vaiko mokomosios arba namų programos. Šių įgūdžių turėjimas ne tik gerina vaiko gyvenimo kokybę ir gebėjimą palaikyti santykius, tačiau taip pat padidina jo arba jos gebėjimą mokytis iš kitų vaikų. Tačiau tam, kad išmokytume šių įgūdžių, daugeliui autistiškų vaikų reikalingos tiesioginės ir sisteminės instrukcijos.
Susitikimai žaidimams, kuriuos organizuoja tėvai, gali padėti vaikui įgauti būtiną struktūrą ir praktiką, pagerinančią jo bendravimo su bendraamžiais įgūdžius ir draugystės su kitais vaikais įgūdžius (Koegel, Werner, Vismara, & Koegel, 2005). Tam kad susitikimai žaidimams jūsų vaikui taptų efektyviais ir maloniais socialiniais susitikimais, pradžioje jis turi turėti suformuotus būtinus įgūdžius – prielaidas. Prie tokių įgūdžių priskiriami:
— Gebėjimas būti šalia kitų žmonių, kreipti į juos dėmesį ir imituoti jų elgesį.
— Gebėjimas pranešti apie savo norus ir poreikius.
— Įgūdis daryti ką nors paeiliui.
— Gebėjimas žaisti su žaislais, atitinkančiais vaiko amžių, o taip pat žinojimas vieno ar poros paprastų žaidimų (Smith, 2001).
Jei jūsų vaikas kol kas šių įgūdžių neturi, ir jis dar nepasiruošęs susitikimams žaisti su bendraamžiu, tai sudarykite sąrašą tų įgūdžių, kurių jam kol kas trūksta žaidimams su draugu. Po to imkite mokyti vaiką šių įgūdžių žaidžiant su suaugusiu (Leaf & McEachin, 1999). greičiausiai, ties šiais įgūdžiais su vaiku dirbama mokykloje arba kitoje įstaigoje, tačiau jūs galite suteikti jam papildomų galimybių praktikai namuose (gali būti, pasitelkę brolį ar seserį).
Efektyvaus susitikimo žaidimui planavimas
Vos jūsų vaikas įvaldys būtinus įgūdžius – prielaidas susitikimui su bendraamžiu, labai svarbu suorganizuoti jam susitikimą žaidimams, naudojant metodus, kurie įrodyti moksliškai. Šie metodai paremti technikomis, kurios įrodė savo efektyvumą kontroliuojamomis mokslinėmis sąlygomis. Organizuojant vaiko susitikimus su bendraamžiais, būtina taikyti motyvacijos sistemą, strateginį paskatinimą ir sisteminį pagalbos mažinimą. Moksliškai pagrįsti metodai taip pat įpareigoja būtinai rinkti objektyvius duomenis progreso monitoringui.
Siekiant padidinti vaiko motyvaciją susitikimų metu naudokite žaislus ir užsiėmimus, kurie labiausiai patinka vaikui ir jo draugui (Koegel et al., 2005). Motyvacija – tai būtina sąlyga tam, kad abu vaikai būtų sudominti tuo, kas vyksta, o taip pat siekiant maksimaliai mokyti jūsų vaiką. Didesnė tikimybė, kad jūsų vaikas pasikvies draugą pažaisti, jei žaidimas jam patinka. Lygiai taip pat bendraamžis, didesnė tikimybė, norės bendrauti su jūsų vaiku, jei užsiėmimai šių susitikimų metu jam patiks. Gali būti, bus naudinga pasiūlyti vaikams rinktis žaidimus paeiliui.
Nemažiau svarbu nustatyti konkrečius įgūdžius, kurių jūs norite išmokyti savo vaiką šių susitikimų metu, o po to numatykite 2-3 tikslus šiems įgūdžiams pasiekti, kuriuos išsikelsite kiekvienam vaikų susitikimui. Tokie įgūdžiai gali būti: draugų pasitikimas, žaidimų inicijavimas ir klausimų kitam vaikui uždavimas. Pavyzdžiui, pirmi keli susitikimai žaidimams gali būti sukoncentruoti į tai, kad vaikas savarankiškai savo draugui pasakytų “Labas” ir “Ate” ir pažaistų su juo kamuoliu. Kaip ir mokant kitų įgūdžių, pagalvokite apie tai, kad atidirbtumėte šiuos žaidimo ir socialinius įgūdžius su vaiku atskirai, prieš perkeliant juos į natūralią situaciją su bendraamžiu. Gali būti, pradžioje jūsų vaikui reikės labai daug pagalbos, taip kad pagalvokite apie tai, kaip jūs palaipsniui mažinsite savo pagalbą gerėjant vaiko įgūdžiams, o taip pat kaip organizuosite šių įgūdžių praktiką skirtingose vietose, su skirtingais žmonėmis skirtingų užsiėmimų metu. Vos jūsų vaikas ims sveikintis su savo draugu savarankiškai ir lengvai, susifokusuokite į tai, kad mokytumėte jį žymiai sudėtingesnių žaidimo įgūdžių, pavyzdžiui, klausimų uždavimo arba komentavimo bendraujant su bendraamžiu. Atminkite, kad visi įgūdžiai, kurių jūs mokote vaiką žaidimo susitikimo metu, pirmiausia turi būti vaiko įsisavinti pamokų su suaugusiu metu. Pradėkite nuo paprastų įgūdžių, o po to remkitės tais įgūdžiais, kuriuos vaikas jau įgijo.
Jei jūsų vaikas turi probleminį elgesį, tai sudarykite planą, kaip reaguosite tuo atveju, kai jis pasireikš žaidimo metu. Į jūsų planą gali būti įtrauktos “profilaktinės” strategijos, tokios kaip susitikimo laiko ribojimas, vizualios pagalbos naudojimas (pavyzdžiui, lentos su kortelėmis užsiėmimo pasirinkimui), užsiėmimų, kurie gali tapti įkyrumo ar vaiko jaudulio priežastimi, minimizavimas. Nereikia jaudinti, kad vaikui bus gėda naudotis jūsų pagalba ir nuolat praktikuotis kol taps sėkmingu (pavyzdžiui, jei susitikimo metu jis nežiūri į akis). Reikiamo elgesio paskatinimo seka būtina, kad sumažintumėte probleminį elgesį ir padėtumėte vaikui sėkmingai bendrauti su bendraamžiais (Maurice, Green, & Luce, 1996).
Bendraamžių parinkimas
Žaidimo susitikimų kandidatais turėtų būti skirtingo amžiaus berniukai ir mergaitės (Smith, 2001). Iš esmės geriausi kandidatai tokiems susitikimams – atviri ir jautrūs vaikai. Jie suteiks jūsų vaikui daug galimybių mokytis, nes užduoda daug klausimų, su entuziazmu į juos atsako, ir jie pakankamai kantrūs su vaiku, kuris tik mokosi bendrauti. Elgesio specialisto požiūriu, mes vertiname bendraamžių reakciją kaip jūsų vaiko reakcijų paskatinimą. Todėl jei kitas vaikas nebus pakankamai atliepiantis, tai maža tikimybė, kad jūsų vaikas pats inicijuos bendravimą su juo ateityje. Pakalbėkite su vaiko pedagogu arba kitais specialistais – jie gali žinoti tinkamas kandidatūras tokiems susitikimams, arba kreipkitės į kaimynus, kurie gali turėti vaikų.
Idealūs bendraamžiai socialinių įgūdžių praktikai – tai vaikai, su kuriais vaikas bet kuriuo atveju dažnai susitinka, pavyzdžiui, giminaičių vaikai (Oppenheim-Leaf et al., 2012). Labai svarbu, kad jūsų vaiko bendraamžis ir jo ar jos tėvai žinotų apie unikalų jūsų vaiko elgesį ir poreikius (Baker, 2003). Paruoškite juos tam, ko galima laukti, ir paprašykite kitų tėvų leidimo apdovanoti jų vaikus susitikimo ir žaidimų metu. Pavyzdžiui, vaiko bendraamžį galima apdovanoti už tai, kad jis uždavė klausimą arba kantriai laukia jūsų vaiko atsakymo. Bendraamžio paskatinimas už bendravimą su jūsų vaiku motyvuos jį daugiau bendrauti su jūsų vaiku ateityje.
Duomenų rinkimas
Duomenų apie jūsų vaiko progresą rinkimas būtinas tam, kad garantuotumėte efektyvų jo mokymą. Šis progresas padės jums iškelti tikslus, objektyviai vertinti pasikeitimus ir pamatuoti jūsų metodų veiksmingumą, o jei progresas sulėtėjo arba rezultatai krito, jūs galėsite įtraukti pasikeitimų į mokymų metodus. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas nesimoko pasakyti “Labas” bendraamžiui, gali būti, jums reikės padidinti jo motyvaciją mokymuisi, padidinti pagalbos lygį ir kiekį (pavyzdžiui, duoti verbalinį pasisveikinimo modelį) arba pasikonsultuoti su profesionaliu specialistu, kuris gali pasiūlyti kitų idėjų.
Apačioje rasite duomenų rinkimo blanko pavyzdį, kurį galima pritaikyti siekiant atsekti vaiko progresą kiekvieno susitikimo ir žaidimų metu. Įgūdžiai, kurių jūs mokysite, ir duomenys, kuriuos jūs rinksite, priklausys nuo individualių vaiko gebėjimų ir poreikių.
| Tomo susitikimų ir žaidimų blanko duomenys | Tomo susitikimų ir žaidimų blanko duomenys |
| Data: 20-10-12 | Data: 20-10-14 |
| Bendraamžis: Petras | Bendraamžis: Petras |
| 1. Sako “Labas” bendraamžiui su pagalba + | 1. Sako “Labas” bendraamžiui su pagalba + |
| 2. Inicijuoja bendrus žaidimus su bendraamžiu, naudojant pagalbą – fotografijas vizualiame tvarkaraštyje. | 2. Inicijuoja bendrus žaidimus su bendraamžiu, naudojant pagalbą – fotografijas vizualiame tvarkaraštyje. |
| – / + / + / + / + | – / + / + / + / + |
| 3. probleminio elgesio atvejai (kiekis) | 3. probleminio elgesio atvejai (kiekis) |
Efektyvaus susitikimo žaidimams organizavimas
Atidėkite mėgstamus skanėstu, kad panaudotumėte juos kaip apdovanojimą savo vaikui jo susitikimų su draugu metu (Leaf & McEachin, 1999). Geriausia naudoti šiuos ypatingus skanėstus tik per susitikimus žaidimams, nes taip padidinsite vaiko motyvaciją juos užsidirbti. Susitikimo metu būkite savo vaiko “šešėliu” arba “gerąja fėja” – atsistokite už jo, kad suteiktumėte pagalbą, kada reikia inicijuoti bendravimą arba atsakyti bendraamžiui (Krantz & McClannahan, 1993). Kai vaikas rodo tikslinį elgesį (pavyzdžiui, palaiko akių kontaktą su bendraamžiu) arba sėkmingai bendrauja su bendraamžiu (pavyzdžiui, žiūri į akis ir sako “Labas, Petrai”), pagirkite jį (pavyzdžiui, “Puikiai pasisveikinai su Petru!”) ir duokite mažą gabalėlį skanėsto. Palaipsniui, kai jūsų vaiko įgūdžiai gerės, ir jis ims taikyti šiuos įgūdžius savarankiškai, mažinkite “šešėlį” ar “gerąją fėją”, o tuo pačiu jūsų pagalbą ir instrukcijas, o taip pat mažinkite maistinius ir socialinius paskatinimus. Galiausiai, jūsų vaiko elgesys bus apdovanojamas pačiu žaidimu ir pokalbiu su draugu, o ne maistiniu ar socialiniu paskatinimu. Gali būti, taip pat reikės skatinti vaiko pastangas, ypač jei jūsų vaikas nebendradarbiauja.
Daugelis autistiškų vaikų mokosi kažko naujo panaudojant vizualų tvarkaraštį (Krantz & McClannahan, 1998). Dėl to, gali būti, verta padaryti “vizualų susitikimo žaidimams tvarkaraštį”, kuriuo vadovausis abu vaikai. Tokį tvarkaraštį galima daryti iš nuotraukų, įvairių žaidimų ar žaislų vaizdų ir/arba bendraamžio fotografijų. Vaikui mokantis vizualaus tvarkaraščio naudojimą galima mažinti, kad susitikimas žaidimams taptų natūralesniu. Jūs taip pat galite paruošti medžiagą taip, kad vaikams reiktų bendradarbiauti, kad galėtų dalyvauti užsiėmimuose (Koegel et al., 2005). Pavyzdžiui, jei jūs kartu su vaikais gaminate sausainius, tai vienas vaikas laikys matavimo puodelį, o kitas į jį pils ingredientus.
Pradžioje susitikimai žaidimams turi būti neilgi, nereiktų jų ištęsti iki to momento, kol vaikas ims demonstruoti diskomfortą, arba kol kažkas nutiks ne taip (Smith, 2001). Sėkmingas penkiaminutis bendravimas su bendraamžiu geriau, nei pusvalandinis susitikimas, kuris baigsis baisiu skandalu. Gali būti, prireiks kelių susitikimų žaidimams, kad jūsų vaikas pasijustų komfortiškai šalia bendraamžio, ir jam prireiks laiko, kad išmoktų naujų įgūdžių. Jūsų vaikui gali būti naudinga susitikinėti su vienu ir tuo pačiu vaiku tol, kol nepasieks meistriškumo (visiško savarankiškumo) konkrečiam įgūdžiui, po to pabandykite išmokyti vaiką taikyti šį įgūdį bendraujant su kitais vaikais.
Pradedant mokslininko Ivaro Lovaaso darbai, kuris parodė, kad patys tėvai gali mokyti savo autistiškus vaikus įgūdžių, buvo sukurta daugybę naujesnių ir efektyvesnių mokymo metodų socialinių ir žaidimo įgūdžių lavinimui (Leaf & McEachin, 1999; Lydon, Healy, & Leader, 2011; Koegel, Werner, Vismara, & Koegel, 2005; Smith, 2001; Krantz & McClannahan, 1993; Krantz & McClannahan, 1998; Maurice, Green, & Luce, 1996). Kvalifikuoto specialisto konsultacija gali padėti suplanuoti ir organizuoti efektyvius susitikimus žaidimams, tačiau atminkite, kad jūs – pirmas mokytojas savo vaikui. Naudodami šias technikas susitikimų žaidimui metu, jūs ne tik mokysite savo vaiką būtinų socialinių ir žaidimo įgūdžių, bet ir išmokysite jį naujų būdų linksmintis!
Šaltiniai:
Baker, J. E. (2003). Social skills training for children and adolescents with Asperger Syndrome and social communication problems. Shawnee, MI, Kansas: Asperger Publishing Company.
Freeman, S., & Dake, L., (1997). Teach me language: A language manual for children with autism, Asperger’s syndrome and related disorders. Langley, BC: SKF Books.
Koegel, R. L., Werner, G. A., Vismara, L. A., & Koegel, L. K. (2005). The effectiveness of contextually supported play date interactions between children with autism and typically developing peers. Research & Practice with Severe Disabilities, 30, 93-102.
Krantz, P. J., & McClannahan, L. E. (1993). Teaching children with autism to initiate to peers: Effects of a script fading procedure. Journal of Applied Behavior Analysis, 26, 121-132.
Krantz, P. J., & McClannahan, L. E. (1998). Activity schedules for children: Teaching independent behavior. Bethesda, MD: Woodbine House.
Leaf, R., & McEachin, J. (1999). A work in progress: Behavior management strategies and a curriculum for intensive behavioral treatment of autism. New York: DRL Books.
Lovaas, O. I. (1981). Teaching developmentally disabled children: The me book. Austin, TX: Proed.
Lydon, H., Healy, O., & Leader, G. (2011). A comparison of video modeling and pivotal response training to teach pretend play skills to children with ASD. Research in Autism Spectrum Disorders, 5(2), 872-884.
Maurice, C. Green, G., & Luce, C. (1996). Behavioral intervention for young children with autism: A manual for parents and professionals. Austin, TX: Proed.
Oppenheim-Leaf, M. L., Leaf, J. B., Dozier, C., Sheldon, J. B., & Sherman, J. A. (2012). Teaching typically developing children to promote social play with their siblings with autism. Research in Autism Spectrum Disorders, 6(2), 777-791.
Smith, M. J. (2001). Teaching play skills to children with autism spectrum disorder: A practical guide. New York: DRL Books.
Šaltinis: https://asatonline.org