Mokome autistišką vaiką naudotis priemone komunikacijai

Home / NAUJIENOS / Mokome autistišką vaiką naudotis priemone komunikacijai
Mokome autistišką vaiką naudotis priemone komunikacijai

Įrenginiai alternatyviai komunikacijai tapo svarbia kalbinių įgūdžių formavimo dalimi daugumai autistiškų vaikų! Tyrimai rodo, kad jei mokysite vaiką komunikacinių įgūdžių, tai padės sumažinti probleminį elgesį ir padidins tikimybę to, kad jis ims naudotis žodine kalba.

Tačiau efektyvus alternatyvios komunikacijos naudojimas įmanomas tik aktyviai palaikant tėvams ir kitiems šeimos nariams – negalima naudoti komunikacinių įrenginių “tik mokykloje” ar kitoje įstaigoje, jie turi būti viso kasdienio vaiko gyvenimo dalimi.

Alternatyvi komunikacija – tai bet kuri sistema, kuri pakeičia žodinę kalbą. Autistiškiems vaikams labai efektyvios tokios sistemos kaip PECS sistema, gestai, o taip pat lentos su paveikslėliais, į kurias gali rodyti vaikas. Tai netechnologinės priemonės, tačiau taip pat alternatyviai komunikacijai galima naudoti technines priemones – elektronines planšetes su programėlėmis, skirtomis komunikacijai arba specialūs įrenginiai komunikacijai.

Dažniausiai šiais laikais naudojamos specialios programėlės, pavyzdžiui, TouchChat, GoTalk Now, PECS III, Dynavox ir kitos. Taip pat ir toliau naudojami atskiri prietaisai komunikacijai, pavyzdžiui, GoTalk. Dauguma šeimų komunikacinius prietaisus vadina tiesiog “planšetėmis” arba “balsu”.

Kiekvienam prietaisui ar programėlei reikia apgalvoti programą, kurios mokysite vaiką. Tam gali prireikti konsultacijų su elgesio specialistu, vaiko mokytoju ar kitu specialistu.

Komunikacinio įrenginio priežiūra

Čia mes trumpai aprašysime įrenginio, kurį jūsų vaikas naudoja komunikacijai, tris priežiūros apsektus. Kadangi tai vaiko kalba, labai svarbu, kad jis būtų geros būklės ir būtų garantuota, kad prietaisas visuomet bus vaikui po ranka kaskart, kai jam prireikia pakalbėti.

Prietaiso saugumas

Jei jūsų vaikas naudoją planšetę, kurioje įrašytos programėlės komunikacijai, jums būtina nupirkti patogų ir saugų planšetės dėklą. Mes taip pat rekomenduojame papildomą stiklą ekrano apsaugojimui. Iš mūsų patirties, planšetei patogiausia naudoti plastikinį apsauginį dėklą su guminiais intarpais, su rankena ir prisegtu diržu, kurį vaikas gali persimesti per petį, kad nuolat nešiotų planšetę su savimi.

Jei vaikas rodo kokį nors destruktyvų elgesį su prietaisu, būtina konsultacija su ARBA specialistu ir atskiras elgesio planas šiai problemai spręsti.

Prietaiso švara

Jūsų vaikas nešiosis šį prietaisą su savimi visur, todėl jį reikės dažnai valyti. Kasdien valykite dėklą dezinfekcinėmis servetėlėmis, kad pašalintumėte purvą ir mikrobus. Kruopščiai ir reguliariai valykite ekraną, kitaip jis labai greitai taps lipnus. Jei tai ne planšetė, o specialus komunikatorius, tai vadovaukitės jo instrukcija valymui.

Prietaiso pakrovimas

Padarykite prietaiso krovimą kasdienės rutinos dalimi – kai vaikas nueina miegoti vakare, visuomet uždėkite prietaisą krautis per naktį. Jei prietaisas neišbūna visą dieną, būtina skirti dėmesį nustatymams.

Nustatykite prietaisą taip, kad baterijos naudojimas būtų kiek įmanoma ekonomiškesnis, pavyzdžiui, geriau atjunkite bluetooth ir wifi, galima sumažinti ekrano apšvietimą iki protingo lygmens. Atminkite, kad vaikui geriausia naudotis šiuo įrenginiu tik komunikacijai, jei jis juo nesinaudoja, ekranas turi išsijungti.

Be to, dėl viso pikto geriau nusipirkti nešiojamą akumuliatorių mobiliems įrenginiams, kad visuomet turėtumėte galimybę pakrauti prietaisą. Jei šis prietaisas su baterijomis, įsitikinkite, kad turite atsarginių baterijų, ir jos jums po ranka.

Vaiko “žodžiai” visuomet turi būti pasiekiami!

Savininkiškumo jausmo ugdymas

Svarbu, kad vaikui kuo greičiau susiformuotu savininkiškumo jausmas prietaisui, ir kad jis išmoktų visuomet laikyti prietaisą prie savęs. Jei jis mokykloje ar kitoje vietoje, kur jūsų šalia nėra, tai pedagogai ar kiti specialistai gali pamiršti prietaisą ir laikyti jį ne šalia vaiko. Dėl to labai svarbu mokyti vaiką, nešioti prietaisą su savimi einant iš kambario į kambarį, lauke ar mokykloje.

Dauguma prietaisų turi diržą, kurį galima nešioti ant peties. Mokykite vaiką persimesti diržą per petį ir prietaisą nešiotis su savimi. Jei jis sėda prie stalo ar ima žaisti ant grindų, jis turi nusiimti prietaisą nuo peties ir padėti šalia savęs.

Toms situacijoms, kai prietaisas nepasiekiamas, pavyzdžiui, baseine ar maudynių metu, geriau paruošti lentą komunikacijai iš elementaraus popieriaus lapo. Tokiai lentai padarykite ekrano printscreen, po to atspausdinkite ir įlaminuokite. Kai prietaisas bus nepasiekiamas, vaikas galės jums pranešti, ko jis nori, rodydamas į elementarų savo ekrano įlaminuotą atvaizdą.

Pradžioje jums teks dažnai priminti vaikui apie tai, kad prietaisą reikia laikyti šalia savęs. Vaikui mokantis komunikuoti naudojantis prietaisu, tai jam priminti reikės vis rečiau. Jei vaikas priešinasi ir nenori nešioti prietaiso su savimi, jam prireiks atskiro elgesio plano, kai jis bus skatinamas nešioti prietaisą.

Esant galimybei, nelaikykite prietaiso prie savęs ir nedėkite jo į rankinuką ar kitą vietą, kur prietaisas bus nepasiekiamas vaikui. Lygiai taip pat namie vaikas turi turėti galimybę nuolat turėti prietaisą kai jis nemiega.

Prietaisas tik komunikacijai

Jei vaikas alternatyviai komunikacijai naudojasi programėle planšetėje, tai jums gali kilti pagunda leisti jam pažaisti žaidimus ir žiūrėti video tame pačiame įrenginyje. Prašau, jokiu būdu to nedarykite. Jei vaikas žiūri filmukus ar žaidžia, jis negali tuo pačiu metu komunikuoti. Mes dažnai pastebime, kad, jei vaikas naudojasi prietaisu žaidimams, jis žymiai rečiau naudoja jį komunikacijai.

Komunikacinių įgūdžių formavimui kritiškai svarbu, kad prietaisas būtų naudojamas tik šiam tikslui. Daugelis šeimų turi antrą įrenginį, kuriuo vaikui leidžiama pažaisti ar pažiūrėti video. Dabar yra labai nebrangių planšečių ir išmaniųjų telefonų, kurie puikiai tiks šiam tikslui.

“Tėvų kontrolės” nustatymus galima naudoti, kad būtų garantuota, kad vaikas turi priėjimą tik prie komunikacijos programėlės, ir kad jis negalės atsitiktinai pakeisti nustatymų arba programos žodyno.

Nuo ko pradėti komunikacijos mokymą

Komunikacijos mokymas susideda iš dviejų komponentų, kuriuos svarbu praktikuoti kiekvieną vaiko dieną – santykių kūrimas ir kalbos modeliavimas.

Pasirinkite daiktą ar veiką (vaiko mėgstamas žaislas, piešimas, sausainiai) ir pradėkite modeliuoti vaikui, kaip naudoti prietaisą, ir padėkite jam, kad jis tai darytų pats. Pažiūrėkite į mokymą kūrybingai, ieškokite kiek įmanoma daugiau to, ko vaikas galėtų paprašyti.

Jei jūsų vaikas kikena ar kitaip rodo, kad jam kažkas patinka, tai gera proga modeliavimui ir/arba pagalba naudotis prietaisu. Pavyzdžiui, “Aš noriu bulvyčių” arba “Tai smagu!”. Jei pastebite ženklus, kad vaikas gali imtis probleminio elgesio, padėkite jam pasakyti “gana”, “man tai nepatinka” arba “nenoriu bulvių”.

Paaugliams ir jauniems žmonėms idealia situacija praktikai ir komunikacijos modeliavimui gali tapti gyvenimiškų gūdžių mokymas, pavyzdžiui, paruošti maistą. Valgant/gaminant maistą yra daug galimybių skirtingų žodžių panaudojimui, įskaitant veiksmažodžius ir būdvardžius. Pavyzdžiui, galima apsakyti “patinka”, “nepatinka”, “imk”, “man reikia”, “padėk man”, “sumaišyk”, “skanu”, “fu”.

Linksminkitės ir lepinkite vaiką!

Atminkite, kad vaiko komunikacijos ir kalbos lavinimui labai svarbu, kad jam kalba imtų asocijuotis su kažkuo maloniu. Komunikacija su kitais žmonėmis turi tapti paskatinimu vaiko elgesiui, o tam svarbu, kad ji susiporintų vaikui su kažkuo maloniu ir smagiu, mes tai vadiname “stimulų deriniu”.

Jei mes matome, kad vaikas atsisako naudoti prietaisą komunikacijai, mėto jį ir vengia, reiškia, jis susidūrė su nemaloniais ir pernelyg užaukštintais reikalavimais, ir jis asocijuoja prietaisą tik su vienu “negražiu” žodžiu … darbas.

Pradedant mokyti bet kokio komunikacijos metodo visuomet reikia pradėti nuo mokymo prašyti (vaikas mokomas prašyti to, ko jis iš tiesų NORI). Tai leidžia vaikui greitai suprasti, kad prietaisas – tai šaltinis to, ką jis labiausiai mėgsta. Tik po to, kai vaikas ims užtikrintai naudoti prietaisą mėgstamų dalykų prašymams, galima imtis modeliuoti, kaip naudotis prietaisu komentarams ir pokalbio palaikymui.

Mokyti naudotis prietaisu geriausia žaidimų su vaikais metu, praturtintoje aplinkoje, kur daug daiktų, kurie patinka vaikui. Organizuokite užsiėmimus, kurių metų jūs galite “palepinti” vaiką. Sudėkite jo skanėstus, žaislus ir kutus mėgstamus daiktus į permatomas dėžes ir imkite mokyti vaiką paprašyti jų, o taip pat naudokite prietaisą, kad komentuotumėte tai, ką jis daro.

Pavyzdžiui: valgomas sensorinis žaidimas! Pabandykite piešti veidelius grietinėle ir saldainiais. Ką galima tokio užsiėmimo metu sumodeliuoti: “Aš noriu grietinėlės”, “Dar grietinėlės”, “Paspausk”, “Apskritimas”, “Akys”, “Noriu saldainių”, “Raudoni saldainiai”, “noriu nosies”, “Tai smagu”, “Stalas nešvarus”, “servetėlė”, taip pat galima įtraukti spalvas, formas ir skaičius.

Šaltinis: Aba-interventions.com