Eglė Kairelytė – Sauliūnienė
Puošnios eglutės, kakava su imbieriniu sausainiu, skambi Kalėdinė muzika ir dar skambesni artimųjų ir draugų susitikimai… Atrodo lyg šventinė idilė, tiesa? Bet jei auginate autistišką vaiką, vienos gražiausių metų švenčių laukimo virpuliukas gali greitai virsti mažiau šventiška švelnia panika. Na gerai, gal ir ne tokia jau švelnia. Ir tiesą sakant, visai ne šventiška. Išties, įprastos rutinos pokyčiai, sensorinė perkrova ir legendinis „ką-pasakys-teta-Zosė“ socialinis spaudimas gali užtemdyti bet kokį šventinį žavesį labiau nei perdegusi lempučių girlianda ar per ilgai orkaitėje „užsigulėjusi“ antis. Bet… nepanikuokime, kvėpuokime ir kartu pasiruoškime taip, kad visas šis šventinis chaosas taptų bent šiek tiek maloniu. O gal net ir visai stebuklingu. Štai keletas patarimų, kaip sugrąžinti į šeimos ir autistiško vaiko gyvenimą Kalėdinį džiaugsmą.
Šventės pagal tvarkaraštį. Aš nejuokauju 🙂
Autistiškiems vaikams rutina suteikia saugumo jausmą, o šventės dažnai ją sutrikdo. Todėl siūlome išeitį: jei Kalėdos pradeda panašėti į svečių ir renginių maratoną, kur reikia suspėti visur ir viską, sulėtinkite tempą ir pabandykite laikytis kasdienio plano. Įtraukite į savo kasdieną kiek įmanoma daugiau įprastų veiklų: pavyzdžiui, keltis, valgyti ir gultis įprastai. Na, o jei dienos ritmas keičiasi – paaiškinkite tai vaikui iš anksto, tam galima naudoti, pavyzdžiui, vizualius tvarkaraščius. O jei Jūsų šventinė veikla užtruks ilgiau nei įprastai – būtinai numatykite laiko ir vietos vaiko poilsiui ar mėgstamai veiklai. Papildomai galima pasigaminti šventinį „superplanuotojo“ kalendorių, kuriame bus aiškiai pažymėta, ką veikiate kiekvieną dieną. Naudokite lipdukus, piešinius ir netgi prizu užpildytas užduotis , pvz., „kasdien padekoruok po eglutės žaisliuką!“.
Užtikrinkite sensorinį komfortą
Ryškios spalvos, stiprūs kvapai ir nuolatinis triukšmas, net jei kažkam jis atrodo labai šventiškas, gali tapti tikra kankyne jutimiškai jautriems vaikams. Todėl pasistenkite, kad Jūsų šventės nevirstų Rio de Žaneiro karnavalu. Štai keli patarimai, kurie gali padėti sumažinti sensorinius aplinkos dirgiklius: vietoj mirksinčių lempučių naudokite nuolat šviečiančias, stebėkite, kad Kalėdinė muzika nebūtų per garsi (atsiminkite, kad ji yra foninė, o ne dominuojanti). Taip pat pažiūrėkite, kad nepersistengtumėte su kvapais. Na, o jei Jūs, kaip ir aš, esate žmogus, kuris mėgsta apsidrausti, – galite iš anksto paruošti „šventinį pirmosios pagalbos rinkinį“, kurį sudaro ausų kištukai, mėgstami vaiko žaislai, minkštas pledas, triukšmą slopinančios ausinės ar kitos, būtent Jūsų vaikui reikalingos priemonės.
Socialiniai iššūkiai: kodėl nereikia apkabinti dėdės Jono ir leisti nuostabiosioms tetulytėms tampyti už žandų?
Daugelis švenčių dalyvių mano, kad geriausias būdas parodyti meilę – stiprus apkabinimas ar draugiškas „bučkio“ pasisveikinimas. Aš dar atsimenu nuostabiąsias savo tetulytes, po kurių mano žandai degdavo raudonai. Ir nors dabar pati žinau, koks nepakartojamai malonus jausmas patikrinti mažylio žandų minkštumą, tačiau to nedarau. Kodėl? Nes gerbiu vaikeliukų asmeninę erdvę. Taigi, jei susiduriate su žmonėmis, kurie negerbia – pabandykite su jais pasikalbėti iš anksto paaiškindami: „Mūsų vaikas labiau mėgsta pasisveikinti rankos pamojavimu, o ne apsikabinimais.“ Ir dar. Jei Jūsų vaikas nenori bendrauti, nespauskite jo. Nemandagus čia ne jis. Pasakykite svečiams, kad svarbiausia – leisti jam būti savimi. Na, o jei kontakto išvengti visgi nepavyksta – galite sukurti linksmą pasisveikinimo ritualą, pvz. duok žaibą (pasisveikinimas kumščiu į kumštį), „duok penkis“ ir pan.
Dovaną žinau iš anksto… Kodėl gi ne?
Kalėdos be dovanų ne Kalėdos, tačiau kai kuriems vaikams staigmenos gali tapti per dideliu iššūkiu. Mano dukra labai mėgo rankų džiovintuvus, kaskart nuėjusi į bet kokį tualetą žiūrėdavo, ar jis yra, ir visuomet labai juokdavosi džiovindamasi rankas. Prieš kelis metus mes su vyru sugalvojome Kalėdinę staigmeną ir po egle ji rado nuosavą džiovintuvą. Džiaugsmo, kurį ji patyrė, negaliu apsakyti, tačiau jis buvo toks didelis, kad ji netilpo savy: ji bėgiojo, juokėsi, šokinėjo ir…. galiausiai ilgai ilgai verkė. Nuo to laiko mes supratome, kad ji – tas žmogus, su kuriuo geriau iš anksto aptarsime visas dovanas. Iš anksto žinoma dovana jai tikrai neatims džiaugsmo (vien ko vertas laukimas), tačiau leis jai išvengti pernelyg didelių emocijų. Na, o jei visgi norite staigmenos – pasiūlysiu dar vieną gudrybę: pakuokite dovanas į dėžutę, su permatomu viršumi. Vaikas dar prieš išpakuodamas dėžutę galės pasiruošti jos turiniui 🙂
Klasika niekada nenuvilia. Arba kulinarinėmis naujovėmis mėgaukitės atsargiai
Šventinis maistas atrodo įspūdingai, bet ką daryti, jei Jūsų vaikas nėra žmogeliukas, kuris mėgsta bandyti vis naujus kulinarinius šedevrus? Nemažai vaikų turi savo racioną ir ne taip jau noriai nuo jo nukrypsta. Šventės – ne vieta ir ne laikas tą racioną plėsti, o ir tai jokiu būdu neturi tapti mūšio lauku. Taigi, jei nenorite, kad Jūsų vaikas svečiuose liktų alkanas – įsidėkite vaiko mėgstamų užkandžių. Jei tinkamai paaiškinsite niekas nepyks, kad jis valgys „savo“ maistą vietoj tradicinės antienos. Bet taip pat pabandykite jam sudaryti galimybes tiesiog paragauti kažko naujo.
Fejerverkai – tik jei patinka
Naujųjų metų fejerverkai – ne kiekvieno vaiko didžiausias džiaugsmas. Kai kuriems tai didžiausias stresas. Jau nekalbame apie gyvūnus, kurie už iššaudytas petardas irgi nepadėkos. Bet jei jau nusprendėte Naujuosius sutikti triukšmingai, tačiau pastebėjote, kad vaikas jaudinasi – leiskite jam stebėti fejerverkus pro langą arba pasiūlykite kitą veiklą. Galbūt Jums abiem smagiau bus pažiūrėti animacinius filmukus ar filmą „Vienas namuose”. Na, o jeigu fejerverkai sukelia didžiulį nerimą, nebijokite visiškai jų atsisakyti. Patikėkite, Naujieji metai tikrai ateis ir be fejerverkų!
Tėvų poilsis – būtinybė, ne prabanga
Ir galiausiai, įsisukę į šventinį maratoną – nepamirškite savęs. Juk kaip dažnai šventės tampa kažkokiomis lenktynėmis: kas gražiau papuošė eglutę, kas daugiau patiekalų paruošė, kieno šventinė programa „tobulesnė“ ar playlistas skambesnis. Atminkite: laimingi tėvai = laiminga šeima. Todėl nepersistenkite! Jei šiemet nepapuošite visų langų lempučių girliandomis ir neiškirpsite šimto popierinių snaigių sienų dekorui, niekas dėl to tikrai nepyks. Tiesą pasakius, niekas net nepastebės, ypač jei nustatysite miną: „O taip ir turi būti čia”. Na, o jei šventinis laikotarpis vis tiek labai sunkus, atsiminkite, kad Kalėdos – artimųjų šventė. O artimieji ir yra tam, kad būtų arti. Todėl drąsiai prašykite pagalbos. Paprašykite draugų ar šeimos narių padėti su maistu, dekoracijomis ar vaiko priežiūra. Ir būtinai būtinai skirkite laiko savo poilsiui. Net trumpas pasivaikščiojimas, gera knyga ar filmas gali tapti jūsų „šventiniu stebuklu“.
Svarbiausia prisiminti, kad šventės skirtos Jums, o ne kitiems, ir jos tikrai neturi būti tobulos. Šventės – tai laikas kartu. Kiekviena eglutės lemputė ar sausainis yra tik fonas tam, kas tikrai svarbu – šypsenoms ir meile pripildytai dienai. Tad pasiruoškite šventėms su šypsena, leiskite sau mėgautis, o jei kas nepavyks – prisiminkite, kad ir Kalėdų Senelio rogės kartais užstringa pusnyje.