Eglė Kairelytė – Sauliūnienė
Edukologė, elgesio analitikė, VšĮ “Abos centras” steigėja
Selektyvus valgymas – viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria autistiškų vaikų tėvai. Kai kuriems vaikams nauji ar tam tikros tekstūros, kvapo ar spalvos maisto produktai gali sukelti baimę ir pasipriešinimą, o tai apsunkina kasdienį maitinimąsi. Ką daryti? Pirmiausia, labai svarbu suprasti, kad tai ne vaiko kaprizas ar „išrankumas“. Selektyvus valgymas – tai neurologinių ypatumų ir sensorinio jautrumo padarinys. BET, tai nereiškia, kad situacijos negalima keisti. Tai reiškia, kad mums reikės kantrybės, jautrumo ir tinkamų strategijų. Aptarkime, kaip saugiai padėti mažajam žmogučiui išmokti skanauti naujus produktus. Mažais žingsneliais, šaukštas po šaukšto kartu pasiekime, kad valgymo patirtis šeimoje taptų lengvesnė, malonesnė ir įvairesnė.
Kodėl autistiški vaikai turi valgymo problemų?
Tiesa ta, kad išrankumas maistui arba selektyvus valgymas gali turėti pačias įvairiausias priežastis, ir jos kiekvienam vaikui individualios. Jei pavyktų nustatyti būtent Jūsų vaiko selektyvaus valgymo priežastį, būtų lengviau rasti būtent jam tinkamiausią sprendimą. Žemiau pateikiame vienas dažniausių selektyvaus valgymo priežasčių:
Sensoriniai ypatumai – jautrumas kvapams, skoniams, tekstūrai, temperatūrai.
Rigidiškumas ir rutina – vaikai nori valgyti tik tai, kas jiems įprasta ir tik taip, kaip jiems įprasta.
Emociniai veiksniai – nerimas, stresas ir neofobija (baimė naujam maistui).
Motoriniai sunkumai – sunkumai kramtant, ryjant, valdant burnos raumenis.
Virškinimo problemos – skausmai, refliuksas ar kiti negalavimai gali lemti tam tikrų produktų vengimą.
Neigiamos patirtys – jei vaikas užspringo ar jautėsi blogai valgydamas tam tikrą maistą, jis gali jo atsisakyti visam laikui.
Kaip padėti vaikui priimti naują maistą?
Labai svarbu paminėti, kad visais atvejais prieš imantis kokių nors veiksmų, susijusių su maisto raciono plėtimu, pirmiausia būtina apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra medicininių priežasčių, dėl ko vaikui gali būti sunku ar nemalonu valgyti. Būtinai pasikonsultuokite su vaikų gastroenterologu, dietologu ir… odontologu. Taip, Jūs perskaitėte teisingai. Mes savo centro praktikoje turėjome atvejų, kai išsiaiškinome, kad vaikas nevalgo ne todėl, kad nenori, o todėl, kad jam skauda valgyti, nes dantukai sugedę. Todėl prieš imdamiesi mitybos raciono plėtimo visuomet prašome tėvų apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra svarbių išorinių medicininių priežasčių vaiko nevalgymui. Na, o jei medicininių priežasčių rasti nepavyksta – tada štai kelios strategijos, kurių galima imtis siekiant sumažinti selektyvų valgymą.
Struktūra ir rutina
Maisto kultūra ir valgymo rutina – vienas svarbiausių aspektų sprendžiant selektyvaus valgymo keliamus iššūkius. Kodėl? Ne tik todėl, kad autistiški vaikai dažnai jaučiasi saugiau, kai aplinka yra pažįstama ir nuspėjama arba prognozuojama. Bet ir todėl, kad maisto rutina svarbi ir fiziologiškai, ypač, jei mes kalbame apie vaikus, kurie valgo labai mažai. Ką aš turiu omenyje. Labai svarbu, kad pusryčius, pietus ir vakarienę vaikas valgytų kasdien tuo pačiu metu. Tokiu būdu jo organizmas pripras, kad šiuo metu jis turi gauti maistą, ir artėjant šiam laikui praneš, kad laikas valgyti, t.y., vaikas ims jausti alki, nes tokiu metu jis visada valgo. Ne mažiau svarbu, kad vaikas valgytų ne bėgiodamas, prisėsdamas, tarpuose tarp žaidimų ar televizoriaus žiūrėjimo, o tvarkingai, prie pietų stalo, kartu su kitais šeimos nariais. Vaikai mokosi stebėdami, tokiu būdu jis galės matyti, kaip kiti ragauja ir skanauja skirtingus produktus. Todėl būtinai rodykite džiaugsmą valgydami naujus produktus tuo pačiu nekritikuodami ir neversdami vaiko juos valgyti. Jei visi namuose valgo sveikai, yra laimingi, neverčia kito – didėja tikimybė, kad ir vaikas susidomės naujais produktais. Ir dar papildomas bonusas – valgydami kartu visi turėsite gerą laiką kartu su šeima.
Sensorinė desensibilizacija
Vaikai gali būti itin jautrūs maisto kvapui, tekstūrai ar net jo regimajai išvaizdai. Todėl pradžioje leiskite vaikui liesti ir užuosti maistą neversdami jo valgyti. Pateikite naują produktą kaip žaidimo priemonę, pavyzdžiui, kodėl gi nenupiešus smagaus paveikslo lėkštėje daržovių tyre? Taip pat dar vienas variantas, kurį galima būtų tokiu atveju išbandyti – sumaišyti naują produktą su jau įprastu maistu, pvz., smulkintas daržoves įdėti į koteltus. Čia mes suprantame, kad dauguma mažųjų – tikri detektyvai, ir jie pastebi net mažiausius pokyčius, bet pabandyti verta. Tik čia reikia atsiminti, kad jei tokius kotletus vaikas suvalgo – pamažu galima ir reikia bandyti didinti daržovių gabalėlius kotletuose. Todėl tai ir vadinama desensibilizacija (palaipsniu pratinimu). Taip pat galima pabandyti įvairias sensorines priemones, tokias kaip minkšti šaukšteliai, skirtingos maisto temperatūros ar net kvapai, kad sumažintumėte jautrumą. Būkite kantrūs ir eikite žingsnelis po žingsnelio. Pvz., jei vaikas vengia braškių, pradėkite nuo to, kad jis jas liestų, po kelių dienų – užuostų, dar vėliau – pabandytų paliesti lūpa ar liežuvio galiuku.
Palaipsniškas naujų produktų įvedimas
Vaikai dažnai bijo naujo maisto, todėl pabandykite kiekvieną naują produktą įvesti lėtai ir saugiai. Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad visi turėtų valgyti prie vieno stalo ir vaikas gali tiesiog matyti, kaip Jūs ragaujate naujus produktus ar patiekalus. T.y., jis valgo savo maistą, bet mato, kaip tėtis, mama, brolis, sesuo ar močiutė skanauja naują, gražiai patiektą patiekalą ir rodo, kad jis labai skanus. Vėliau galima pasiūlyti ir jam pabandyti, bet nepersistenkite, pradėkite nuo gražiai pateiktų labai mažų naujo maisto porcijų. Pateikite jį skirtingomis formomis – keptą, trintą, tarkuotą. Taip pat, kaip ir visur kitur, čia gali praversti atsižvelgimas į jau pamėgtus skonius: jei vaikas valgo obuolius – pabandykime kriaušes. Jei skanauja keptas bulvytes – pabandykime tokiu būdu iškepti kitokias daržoves: morkas, saldžias bulves ar burokėlį. Ir atminkite, visais atvejais labai gerai naudoti vadinamąjį palaipsnį papildymą: pridėkite nedidelį naujo maisto kiekį prie jau mėgstamo patiekalo, palaipsniui didinant naujojo kiekį.
Smagus ir įdomus maisto pateikimas
Žinot, mums visiems labai malonu valgyti gražioje aplinkoje maistą, kuris lėkštėje atrodo ypatingai. Vaikai nėra išimtis. Kiekvienas vaikas turi tai, kas jam patinka. Jei mažajam patinka lego – kodėl neiškepus lego formos daržovinių keksiukų. Jei dinozaurai – juos galima puikiai išpjaustyti iš mėsos ar daržovių, sukurti dinozauro formos košę ar išpaišyti dinozaurą ant avižų košės cinamonu. Pasitelkite įvairius žaidimo elementus, spalvų įvairovę. Juk kuo maistas įvairesnis, tuo labiau jis skatina vaiko smalsumą, kuo smagesnis valgymo procesas, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas ryšis ragauti naujus skonius.
Selektyvus valgymas gali būti iššūkis, tačiau su tinkamomis strategijomis ir kantrybe jį galima įveikti. Nebūkite griežti – vaikui reikia laiko. Būkite kūrybingi – maistas gali tapti žaidimu. Jei sunku – kreipkitės į specialistus. Tik šeimos palaikymas, neskubėjimas ir įvairūs metodai gali padėti vaikui atrasti naujus skonius ir patirti valgymo džiaugsmą!