Visi, kas dirba su autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčiu vaiku: terapeutai, auklėtojai, mokytojai, tėvai turėtų žinoti vos penkias auksines taisykles, kurios gali palengvinti darbą ne tik jiems, bet ir mažiesiems. Šiomis taisyklėmis sutiko pasidalinti BCBA iš JAV M. Azimova.
- Kalbėkite trumpai ir aiškiai. Niekada nesakykite ASS vaikui daug žodžių. Jei Jūs vartojate ilgus žodžius, sudėtinius sudėtingus sakinius, vaikas pames ką Jūs sakote jau po trečio žodžio. Todėl jei Jums reikia pasakyti vaikui: “Prieik prie lentos ir užrašyk šios dienos datą” – taip ir sakykite: “Prieik prie lentos ir užrašyk datą”. Nesakykite vaikui: “O šiandien prie lentos prieis… Kas prie lentos eis? Eikš prie lentos. Mes dabar paprašysim tavęs parašyti… Ką mes paprašysim parašyti? Mes paprašysim parašyti…”. Taip, įprastos raidos vaikams tai patinka, tačiau mes kalbame apie ASS vaiką. Jis nepaprastas vaikas, kuriam ši visa tirada, kuri patinka likusiems vaikams, jam ši tirada – kančia. Mes tokiu būdu jį baudžiame. Jis žiūri į Jus, mato žiopčiojančią burną ir srautą įvairių garsų.
- Jei norite, kad vaikas Jus girdėtų ir suprastų – sodinkite jį priešais save, kiek įmanoma arčiau, ir pokalbio metu stenkitės kuo dažniau palaikyti akių kontaktą. Pasakokite istoriją visai klasei, tačiau jei periodiškai negaudysite ASS vaiko žvilgsnio – jis “atsijunginės”. Toks vaikas gali ramiai sėdėti, net linksėti galva, tačiau nesiklausyti. Jums būtinai reikia, kad ASS vaikas būtų fiziškai arti ir nuolat palaikyti akių kontaktą.
- Vizualinis pateikimas visuomet dirba geriau nei žodinis. Tai labai labai svarbu, jei norite, kad vaikas įsidėmėtų mokomą medžiagą. Jei turite galimybę parodyti vietoje to, kad pasakytumėte – rodykite. Tai auksinė autizmo taisyklė: vaizdas geriau už bet kokį žodį. Jei vaikas skaito – užrašytas žodis – geriau ištarto. Nes tai, kas parašyta (nupiešta) – tai taisyklė, o tai,kas pasakyta, tai šiaip, žodžiai.
- NIEKADA neskatinkite blogo elgesio. Niekada! y., labai dažnai pasitaiko, kad mes reaguojame į blogą elgesį žodžiais ar veiksmais: “Neliesk! Tuojau pat baik! Greit padėk į vietą! Tu ką, tu juk gali…”. Kas vyksta? Vyksta tai, kad mes pamatę netinkamą elgesį suteikiame šiam vaikui milžinišką dėmesį. Ir kitą kartą jei mes dėl kažkokių priežasčių jį ilgai ignoruosime – jis pasinaudos būtent tuo, kas pritrauks mūsų dėmesį būtent tam, kad mes į tai sureaguotume. Įsivaizduokite, vaikas žaidžia gražiai – mama plauna indus, vos vaikas sudaužo mamos mėgstamą vazą – mama tuoj pat atbėga pas vaiką. Klausimas: Ką daryti vaikui, kad sulauktų mamos dėmesio? Todėl kai vaikas elgiasi gerai, tinkamai – suteikime jam dėmesį, karts nuo karto pagirkite, pažiūrėkite į jį ir t.t., blogą elgesį mes ignoruojame kiek tai įmanoma, arba reaguojame kiek įmanoma tyliau ir ramiau – nežiūrėti į akis ir nekalbėti su vaiku. Visiškas ignoravimas.
- Stenkitės nuolat leisti vaikui suprasti, kad kai jis elgiasi gerai, tinkamai – Jūs jį matote. Net jei vaikas nieko nedaro, sėdi sau ramiai, tai,kad jis sėdi ramiai – juk gerai 😉 Praeikite pro šalį ir pagirkite vaiką: “Kaip man patinka tavo megztukas”, “Kaip tu gražiai šypsaisi” – sugalvokite ką nors, bet ką. Svarbu, kad vaikas nuolat jaustų, kad kai jis nedaro nieko blogo- jis nuolat Jūsų dėmesio centre. Štai ir viskas!
Viskas labai paprastą, ir jei Jūs gerai pagalvosite, visos šios taisyklės puikiai tinka ir įprastos raidos vaikams, tinka visiems. Naudokitės 😉