Eglė Kairelytė-Sauliūnienė
Edukologė, elgesio analitikė, VšĮ „Abos centras” steigėja ir vadovė
Ne kartą teko bendrauti su tėvais, kurie bemiegėmis naktimis suka galvą dėl savo vaikų ateities. „Ar ji, -s gebės gyventi savarankiškai, kai mūsų nebebus?” – klausimas, kurį ne vienas tėvas ar mama sau užduoda, kai vaikas artėja link pilnametystės. Prisipažinsiu, ne vieną ilgą naktį dėl to turėjau ir greičiausiai dar tikrai turėsiu ir aš. Pasakysiu, kokį atsakymą sau radau. Savarankiškumas. Taigi, šiame straipsnyje ir aptarsiu, kaip autistiškiems paaugliams galima padėti tapti savarankiškesniems ir kokių įgūdžių jiems reikėtų ugdyti. Pasikalbėkime apie tai ir galbūt visi kartu turėsime ne tik ramesnes naktis, bet ir ramesnį gyvenimą.
Kodėl savarankiškumo ugdymas toks svarbus?
Savarankiškumo ugdymas autistiškam jaunuoliui yra ne tik svarbus, bet ir būtinas. Net ir tie autistiški jaunuoliai, kurie yra itin gabūs, realaus gyvenimo situacijose gali stokoti esminių adaptacinių įgūdžių, o juk būtent jie leidžia sėkmingai įsitraukti į visuomenę. Moksliniai tyrimai rodo, kad nepriklausomai nuo intelekto koeficiento autistiški žmonės gali turėti reikšmingų adaptacinių sunkumų. Tai reiškia, kad turime aktyviai ugdyti ne tik akademinius, bet ir kasdienio gyvenimo įgūdžius.
Bet kokį mokymo planą reikėtų pradėti nuo esamos situacijos įvertinimo. Kokie įgūdžiai jau yra? Kokie dar reikalingi? Adaptacinio elgesio vertinimo metodikos, tokios kaip ABAS-II, SIB-R ir VABS-II, gali padėti nustatyti stipriąsias ir silpnąsias vietas. Tačiau net jei šių metodikų neišmanote ir vertinimo įrankių nemokate taikyti, galite ir patys atsakyti į kelis pagrindinius klausimus:
- Ar šis įgūdis yra svarbus pagal jaunuolio amžių ir realias gyvenimo aplinkybes?
- Ar artimiausiais metais jam keisis gyvenamoji aplinka? Jei taip, kokių įgūdžių reikės naujoje aplinkoje?
- Ar galima savarankiškumo mokymą integruoti į esamą ugdymo programą?
Socialiniai įgūdžiai ir bendravimas
Ne mažiau svarbu padėti paaugliui išmokti tinkamai bendrauti ir spręsti socialines situacijas. Juk net stiprūs akademiniai ar praktiniai įgūdžiai nedaug padės, jei žmogus nemokės kreiptis pagalbos, išreikšti savo poreikių ar pasakyti „ne“, kai to reikia. Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria autistiški jaunuoliai, – tai kaip tinkamai reaguoti į nepažįstamas situacijas. Ką daryti, jei parduotuvėje neranda norimo produkto? Kaip užsisakyti maisto kavinėje? Kaip parašyti oficialų el. laišką mokytojui ar klasiokui? Tai įgūdžiai, kurie neatsiranda savaime, todėl jų reikia kryptingai mokyti per praktinius pavyzdžius ir realias situacijas.
Naudojimasis viešuoju transportu
Viena iš svarbiausių sričių, kurioje autistiški paaugliai gali tapti savarankiškesni – gebėjimas naudotis viešuoju transportu. Nors atrodo, kad važiuoti autobusu ar traukiniu nėra sudėtinga, ši veikla susideda iš daugybės smulkių žingsnių: maršruto sudarymo, tinkamos stotelės pasirinkimo, bilietų pirkimo, laiko planavimo ir net atsarginio plano, jei transportas vėluoja ar tu nuvažiavai ne ten. Labai svarbu vaiką mokyti atpažinti stoteles, stebėti aplinką, o taip pat žinoti, ką daryti, jei pasiklydo ar nežino, kur išlipti. Telefonas su navigacijos programėle gali būti puiki pagalba šio įgūdžio ugdymui.
Naudojimasis telefonu
Naudojimasis telefonu – vienas svarbiausių įgūdžių, kurio autistiškam jaunuoliui gali prireikti kasdien. Jis susijęs ne tik su socialine komunikacija, bet ir su saugumu. Kaip paskambinti artimiesiems, jei nutinka nenumatyta situacija? Kaip parašyti žinutę, jei negali ar nedrįsta kalbėti? Kaip susirasti informaciją internete ar naudotis navigacijos programėlėmis? Be to, verta mokyti, kaip tinkamai prižiūrėti savo telefoną: reguliariai jį pakrauti, saugiai nešiotis ir nepamiršti, kur padėjo. Prisipažinsiu, kai mano dukra išmoko naudotis telefono tai ne tik stipriai palengvino mūsų visų gyvenimą, sumažino mano stresą, bet ir suteikė daugiau pasitikėjimo jai pačiai.
Maisto gaminimas ir sveika mityba
Jei jaunuolis mokės pats pasigaminti bent kelis paprastus patiekalus, tai bus didelis žingsnis link savarankiškumo. Nereikia pradėti nuo sudėtingų receptų – pradėkite nuo mokymo pasidaryti sumuštinį, pasigaminti salotų ar išsivirti makaronų. Dar svarbiau – padėti suprasti, kaip planuoti pirkinius, skaityti produktų etiketes, pasirinkti sveikus produktus ir atkreipti dėmesį į maisto tinkamumo vartoti datą. Virtuvėje būtina ir saugumo tema: kaip tinkamai naudotis peiliu, virykle ar orkaitėje kepti patiekalus, kad išvengtų pavojų. Mano dukra labai dažnai mums gamina vakarienę. Patikėkite, jausmas neįtikėtinas 🙂
Namų tvarkymas ir higiena
Namų švara ir asmeninė higiena – dar viena sritis, kuri tiesiogiai veikia savarankišką gyvenimą. Kai kurie tėvai natūraliai perima visus tvarkymo darbus (prisipažinsiu, aš viena tokių), tačiau verta prisiminti, kad kuo daugiau atsakomybės duosime vaikui, tuo geriau jis jausis ateityje. Galime padėti susidaryti tvarkymosi grafiką, mokyti, kaip išsiskalbti drabužius, kaip palaikyti savo kambario tvarką. Higiena – taip pat ypač svarbi tema paauglystėje. Kaip naudotis dezodorantu, reguliariai plauti plaukus, valyti dantis, rūpintis veido ir kūno oda? Tai kasdieniai įgūdžiai, bet jei jų neugdysime, jų tiesiog nebus.
Svarbiausia – nedideli, bet nuoseklūs žingsniai Tai tik keli svarbūs įgūdžiai, galintys palengvinti gyvenimą Jums ir Jūsų vaikui. Tiesa ta, kad savarankiškumo ugdymas reikalauja daug darbo, tačiau tai investicija į ateitį. Kiekvienas išmoktas įgūdis – tai dar vienas žingsnis į savarankišką gyvenimą. Pradėkite nuo mažų dalykų: vieną savaitę mokykite naudotis kalendoriumi, kitą – užsisakyti maisto kavinėje. Pasaulis kupinas netikėtų iššūkių, bet kartu – ir galimybių. Padėkime savo vaikams joms pasiruošti.