Kai kada autizmo spektro sutrikimų turintį vaiką auginantys tėvai taip nori padaryti, kad jis būtų kuo labiau panašus į bendraamžius, kad kuo greičiau išmoktų kalbėti, skaičiuoti, skaityti, rašyti, sakyti eilėraštį, jog pamiršta, kad be visų šių įgūdžių vaikas turi ir tokių, kurie svarbūs mažojo gyvenimo kokybei čia ir dabar. Šiame straipsnyje elgesio analitikas pasakoja apie labai svarbius, tačiau kažkodėl dažnai nepelnytai pamirštus tikslus, siekiant padėti žmonėms, paliestiems autizmo.
Funkcionalus:
- Turintis specifinį tikslą, užduotį arba nukreiptas į konkrečią situaciją.
- Sukurtas būti praktišku ir naudingu.
Kiekvienas ABA elgesio analitikas žino, kiek raidos sutrikimų turinčiam vaikui svarbūs socialiniai įgūdžiai, todėl jie būtinai turi būti įtraukti į bet kurią individualią ABA terapijos programą. Vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimų, mokymas niekuomet nebus visavertis, jei specialistas nemokys jo susigaudyti socialinėse situacijose. Tačiau be socialinių įgūdžių vystymo, kita dažnai nepelnytai individualioje vaiko programoje pamiršta tema – funkcionalūs įgūdžiai.
Funkcionalūs įgūdžiai – tai praktiniai, naudingi įgūdžiai, kuriuos vaikas gali pritaikyti skirtingose gyvenimiškose situacijose. Labai dažnai vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, reikia labai kryptingai mokyti tų funkcionalių įgūdžių, kuriuos įprastos raidos vaikai išmoksta labai greitai ir praktiškai patys, tiesiog stebėdami aplinką. Funkcionalūs įgūdžiai – tai mokymosi tikslai, kurie atitinka vaiko amžių ir kurie tiesiogiai susiję su vaikeliuko gyvenimo kokybe.
Vaikai, kurie turi labai mažai funkcionalių įgūdžių ar apskritai jų neturi iš tiesų gali būti labai gabūs, draugiški, jie gali daug žinoti, tačiau tik nuėję nuo „mokyklinio stalo“ jie gali nesugebėti susitvarkyti su „gyvenimo taisyklėmis“. Valgykloje vaikas gali tiesiog stovėti ir spoksoti į kitus vaikus, nes jis paprasčiausiai nežinos, kaip jų paklausti, ar galima prisėsti pavalgyti šalia. Vaikas gali pykti ir rėkti suvalgęs sriubą, vien dėl to, kad paprasčiausiai nežino, ko ir kaip paprašyti, kad jam duotų antro patiekalo porciją. Jis gali pulti apkabinti nepažįstamus žmones viešos evietose, nes nežino, kaip ir kada galima liesti svetimus žmones. Todėl absoliučiai nesunku suprasti, kodėl dėl funkcionalių įgūdžių stokos vaikai priversti patekti į keblias situacijas namuose, darželyje, mokykloje ir viešose vietose.
Renkantis funkcionalių įgūdžių tikslus – juos būtina labai tiksliai priderinti prie kiekvieno žmogaus/ vaiko. Renkantis šiuos tikslus būtina atsižvelgti į kognityvinius vaiko gebėjimus, jo aplinką ir vaiko šeimos gyvenimo būdą. Taip pat prieš pasirenkant funkcionalius įgūdžius, ties kuriais planuojama dirbti, būtina pasikalbėti su vaiko artimaisiais, kad būtų aiškiau, kuriuos funkcionalius įgūdžius jie vertina labiausiai, kurie vaiko gyvenime šiame etape yra svarbiausi.
Jei nebus atsižvelgiama į žmogaus amžių, vertybes ir gyvenimo būdą (jo paties ir jo šeimos), o taip pat jei nebus pagarbos vaiko asmenybei – funkcionalių įgūdžių mokymas gali vykti absoliučiai neteisingai. Štai keli pavyzdžiai to, kaip neatsakingai parinkti tikslai privedė prie aklavietės:
— Funkcionalus tikslas: Išmokyti ikimokyklinio amžiaus vaiką teisingai naudotis stalo įrankiais. Kartą man teko dirbti su vaiku, kilusiu iš etninės mažumos šeimos, kurį ankstesni „specialistai“ mokė valgyti su šakute. Jo pedagogai savaitė po savaitės gaišo marias laiko, mat atlikę vaiko vertinimą jie sužinojo, kad vaikas nevalgo šakute. Tačiau paaiškėjo, kad namuose vaikas niekuomet nevalgė šakute, nes niekas iš jo namiškių to nedaro, o ir maistas, kuris buvo gaminamas namuose, buvo toks, kuriam šakutės nė nereikėjo. Akivaizdu, kad „specialistų“ komunikacija su šeima buvo nepakankama, tad jie apie tai nežinojo iki tol, kol aš neatkreipiau jų dėmesio. Šiuo atveju šiam konkrečiam vaikui šis tikslas nebuvo iš tiesų funkcionalus ir reikšmingas.
— Funkcionalus tikslas: išmokyti lytinio brendimo sulaukusią mergaitę naudotis moteriškais higienos reikmenimis. Daugelis tėvų pradeda mokyti savo dukras analogiškų įgūdžių pasireiškus pirmiems brendimo požymiams. Tačiau jie nesupranta, koks sunkus gali būti šių įgūdžių mokymas. Naudojantis tomis komunikacijos priemonėmis, kurios suprantamos vaikui, reikia pradėti ruošti mergaitę ar berniuką laukiantiems pasikeitimams organizme kelis metus iki tol, kol jiems realiai šių žinių prireiks.
Jei funkcionalių įgūdžių mokymas teisingai ir korektiškai įtraukiamas į mokymo programą, tai gali atnešti itin apčiuopiamos naudos vaikui:
—Išankstinio aplinkinių nusistatymo mažinimas
— Galimai mažesnė patyčių tikimybė
— Išaugusi gyvenimo kokybė, asmeninis pasitenkinimas ir savivertė
— Lengvesnis bendravimas su bendraamžiais
— Sumažintas krūvis tėvams ir kitiems šeimos nariams, mat vaikas/ paauglys/ suaugęs žmogus tampa savarankiškesniu
— Lengviau lankytis viešosiose vietose
— Galima labiau susitelkti ir išmokyti tinkamų vaikui pomėgių ir interesų tuo pačiu mažinant poreikį nepageidaujamiems ar nepriimtiniems
— Naujos socialinės galimybės tarp bendraamžių
— Atsiradus bendriems interesams atsiranda ir bendrumo jausmas su bendraamžiais
— Nauji hobiai ir laisvalaikio užsiėmimai
— Naujų vaiko talentų ir stipriųjų jo pusių atskleidimas
— Galiausiai, iš tiesų funkcionalūs įgūdžiai gali praversti mokantis profesijos ir ieškant darbo
Jei Jūsų mokymo programoje nėra funkcionalių tikslų, tai aš patarčiau ją peržiūrėti, prieš toliau dirbant su vaiku. Funkcionalių įgūdžių mokymas svarbus bet kokio amžiaus mokiniui. Funkcionalūs įgūdžiai — tai tie veiksmai, kuriuos žmogus arba išmoks atlikti pats, arba kitiems žmonėms tek tai daryti UŽ jį. Pavyzdžiui, valytis dantis. Arba aš pati juos išsivalysiu, arba tai man turės padaryti kažkas kitas. Su šiuo įgūdžiu nėra tokio varianto, kaip: „tai galima praleisti ar nukelti“.
Gebėjimas savarankiškai valgyti, rengtis, nueiti į tualetą, žaisti – tai funkcionalūs įgūdžiai, kuriuos žino kiekvienas. O štai keletas tokių, apie kuriuos kartais nepamąstome:
— Gebėjimas apsipirkti parduotuvėje (net patys mažiausi gali po truputį mokytis žaisti parduotuvę, o vėliau šiuos įgūdžius pritaikyti realiai)
— Gebėjimas paskambinti pagalbos telefonu ir žinojimas, kada tai reikia daryti
— Gebėjimas susitvarkyti savo kambarį (namų ruošos darbus vaikai (jei nėra specifinių motorinių problemų) gali atlikti jau nuo itin ankstyvo amžiaus. Jei susitvarkyti žaisliukus ar rūbelius taps įpročiu – tai gerokai palengvins mažojo gyvenimą)
— Gebėjimas pasigaminti maisto (sukimąsis su mažuoju virtuvėje gali būti ne tik smagi pramoga visiems, bet ir galimybė vaikui tapti dar labiau savarankišku)
— Gebėjimas pasinaudoti tualetu viešose vietose
— Įgūdžiai, susije su tualetu, ypač įgūdis nusišluostyti (šis įgūdis dažnai pamirštamas)
— Gebėjimas išsiplauti rūbus (net dviejų metų vaikas pajėgus pagelbėti mamai sudėti rūbus į skalbimo mašiną, įpilti miltelių ir paspausti mygtuką START)
— Mokėjimas pereiti gatvę
— Mokėjimas pakeisti temą pokalbio metu
— Žinojimas, kas yra asmeninė erdvė ir kaip ją gerbti
— Higienos įgūdžiai, pavyzdžiui, mokėjimas naudotis dezodorantu
— Žinojimas, kas yra priimtinas seksualinis elgesys, o kas ne
— …
Šaltinis: http://www.iloveaba.com/search?q=functional+skills