Vasaros pabaiga daugeliui šeimų reiškia sugrįžimą į įprastą dienos ritmą – ankstesnį kėlimąsi, rytinį pasiruošimą, kelionę į darželį ir ilgesnį laiką ne namų aplinkoje. Vaikui, turinčiam autizmo spektro (ASS) ar kitą raidos sutrikimą, grįžimas į darželį po ilgesnės pertraukos gali būti reikšmingas pokytis.
Net jeigu vaikas grįžta į tą patį darželį, daug kas gali būti kitaip: pasikeitusi grupė, auklėtojos ar kiti specialistai, nauji vaikai, kitokia dienotvarkė ar tiesiog per vasarą primiršta įprasta rutina.
Todėl pasiruošimą verta pradėti dar prieš pirmąją dieną. Svarbiausia nėra pasiekti, kad vaikas visiškai nejaustų nerimo ar iš karto prisitaikytų. Mūsų tikslas – padaryti grįžimą į darželį kuo aiškesnį, labiau nuspėjamą ir saugų.
Kodėl grįžimas į darželį gali būti sudėtingas?
Vaikams, turintiems ASS ar kt. Raidos sutrikimą, dažnai ypač svarbus nuspėjamumas ir rutina. Per vasarą dienos ritmas gali pasikeisti – vaikas vėliau keliasi, daugiau laiko praleidžia namuose ar su šeima, turi mažiau struktūruotų veiklų.
Grįžus į darželį vėl atsiranda ankstyvas kėlimasis, išėjimas iš namų, atsiskyrimas nuo tėvų, buvimas grupėje, bendros veiklos, valgymas, poilsio laikas ir daugybė perėjimų nuo vienos veiklos prie kitos. Tai, kas suaugusiajam gali atrodyti kaip nedidelis pasikeitimas, vaikui gali būti labai reikšminga.
Pasiruošimą pradėkite iš anksto
Jeigu įmanoma, nelaukite paskutinio vakaro. Likus savaitei ar kelioms savaitėms iki grįžimo į darželį, po truputį pradėkite atkurti įprastą dienos ritmą.
Ankstinkite miego ir kėlimosi laiką, pusryčiaukite panašiu metu, pradėkite ruoštis rytais taip, kaip reikės ruoštis darželio dienomis.
Galite kelis kartus surengti „bandomąjį darželio rytą“:
Atsikeliame – apsirengiame – pusryčiaujame – išsivalome dantis – susidedame reikalingus daiktus – apsiauname batus – išeiname iš namų.
Galite net nuvažiuoti ar nueiti iki darželio ir tuomet grįžti namo. Kuo daugiau būsimos dienos elementų vaikui bus pažįstami, tuo mažiau nežinomybės liks pirmąją dieną.
Parodykite vaikui, kas jo laukia
Vien pasakyti „Netrukus vėl eisi į darželį“ gali nepakakti. Vaikui gali būti daug lengviau suprasti būsimą pokytį, kai jis gali jį pamatyti.
Galite naudoti kalendorių ir jame pažymėti pirmąją darželio dieną. Artėjant jai, kartu žymėkite praėjusias dienas.
Taip pat galima sukurti paprastą vizualinę dienos seką:
Aš atsikelsiu – apsirengsiu – papusryčiausiu – važiuosiu į darželį – atsisveikinsiu su mama ar tėčiu – eisiu į savo grupę – žaisiu – valgysiu – ilsėsiuosi – mama arba tėtis ateis manęs pasiimti – važiuosime namo.
Vizualinės dienotvarkės, metodika „Dabar–Po to“ gali padėti vaikui geriau suprasti veiklų seką ir numatyti, kas vyks toliau.
Aplankykite darželį prieš pirmąją dieną
Jeigu yra galimybė, kartu su vaiku iš anksto apsilankykite darželyje. Net jeigu tai tas pats darželis, kurį vaikas lankė anksčiau, toks apsilankymas gali padėti prisiminti aplinką.
Parodykite vaikui: įėjimą; rūbinę; jo spintelę; grupę; žaidimų vietą; stalą, prie kurio valgoma; tualetą; miego ar poilsio vietą; žaidimų aikštelę; vietą, kur mama ar tėtis ateis jo pasiimti.
Galite nufotografuoti svarbiausias vietas ir namuose sukurti mažą „Mano darželio“ knygelę. Ją galima peržiūrėti keletą dienų prieš grįžimą į darželį.
Susipažinkite su auklėtojomis ir kitais darbuotojais
Jeigu keičiasi auklėtoja, padėjėja ar kiti su vaiku dirbantys specialistai, labai naudinga, kad pirmoji darželio diena nebūtų pirmasis vaiko susitikimas su jais.
Jeigu įmanoma, organizuokite trumpą susitikimą ramioje aplinkoje. Jeigu susitikti nepavyksta, galima paprašyti darbuotojų nuotraukų ir iš anksto parodyti jas vaikui: „Čia tavo auklėtoja. Kai ateisi į darželį, ji tavęs lauks.“
Pažįstamas veidas pirmąją dieną gali sumažinti nežinomybę.
Paruoškite ne tik vaiką – paruoškite ir darželį
Pasiruošti grįžimui turi ne tik vaikas. Svarbu, kad ir darželio darbuotojai žinotų, kaip geriausia jam padėti.
Prieš grįžtant į darželį verta perduoti auklėtojoms ir specialistams trumpą, praktišką informaciją:
- Kaip vaikas komunikuoja
- Kaip jis paprašo pagalbos
- Kaip parodo, kad jam per sunku
- Kas dažniausiai sukelia stresą
- Kokie garsai, kvapai, prisilietimai ar kiti pojūčiai jam nemalonūs
- Kas padeda nusiraminti
- Kokius žaislus, veiklas ar temas jis mėgsta
- Kas vaiką motyvuoja
- Kaip jam geriausia sakyti prašymus ar paliepimus, kuriuos reikės atlikti
- Kokias vizualines priemones jis naudoja
- Kaip atrodo pirmieji nuovargio ar perkrovos požymiai
- Kas jam padeda pereiti nuo vienos veiklos prie kitos
Kuo daugiau darbuotojai žinos dar iki sudėtingos situacijos, tuo lengviau bus laiku pastebėti vaiko poreikius ir jam padėti.
Pagalvokite apie sensorinius poreikius
Darželis gali būti labai intensyvi sensorinė aplinka. Vaikų balsai, muzika, žaislų garsai, ryškios šviesos, maisto kvapai, prisilietimai, persirengimas, valgymas kartu su kitais vaikais ar buvimas vienoje patalpoje su didele grupe gali varginti.
Jeigu vaikui tai aktualu, iš anksto aptarkite su darželio darbuotojais, kas jam galėtų padėti.
- ramesnė vieta grupėje;
- galimybė trumpam pasitraukti iš triukšmingos aplinkos;
- mėgstamas sensorinis ar nusiraminimo daiktas;
- galimybė dalyvauti veikloje trumpiau;
- vizualinė kortelė „PERTRAUKA“;
- aiškiai sutarta vieta, kurioje vaikas gali nusiraminti.
Svarbu ne tik turėti tokią galimybę, bet ir mokyti vaiką parodyti ar pasakyti, kad jam reikia pertraukos.
Iš anksto paruoškite darželio drabužius ir daiktus
Kartais sunkumų pirmąją dieną sukelia ne pats darželis, o visai nedidelės detalės. Nauji batai gali spausti. Drabužių etiketė – erzinti. Vaikui gali nepatikti nauja gertuvė ar dėžutė.
Todėl darželio drabužius ir daiktus verta išbandyti iš anksto. Leiskite vaikui namuose apsivilkti drabužius, su kuriais eis į darželį, apsiauti naują avalynę, išbandyti gertuvę ar kitus daiktus.
Kuo mažiau naujų pojūčių paliksime pirmajai dienai, tuo lengviau vaikui bus susitelkti į patį grįžimą į darželį.
Praktikuokite kasdienius darželio įgūdžius
Pagalvokite, iš kokių mažų žingsnių susideda vaiko diena darželyje.
Pavyzdžiui: apsivilkti ir nusivilkti striukę, pasikabinti ją rūbinėje, nusiauti ir apsiauti batus, nueiti į tualetą, nusiplauti rankas, atsisėsti prie stalo, pavalgyti, paprašyti pagalbos, susitvarkyti žaislus, palaukti, pereiti nuo vienos veiklos prie kitos ar pasiruošti poilsiui.
Nebūtina visko išmokti iki pirmosios dienos. Tačiau iš anksto praktikuojami konkretūs kasdieniai įgūdžiai gali suteikti vaikui daugiau savarankiškumo ir padaryti darželio rutiną pažįstamesnę.
Ypatingą dėmesį skirkite atsisveikinimui
Vienas sudėtingiausių momentų gali būti ne pati diena darželyje, o atsiskyrimas nuo tėvų ryte. Todėl vaikui naudinga turėti aiškų ir kiekvieną dieną panašų atsisveikinimo ritualą.
Pavyzdžiui: Nusirengiame – pasidedame daiktus – apsikabiname – mama ar tėtis pasako „Iki pasimatymo“ – vaikas eina pas auklėtoją – mama ar tėtis išeina.
Stenkitės, kad atsisveikinimas būtų aiškus ir nuspėjamas. Vizualinėje dienotvarkėje taip pat labai svarbu parodyti ne tik tai, kad mama ar tėtis išeis, bet ir kad jie sugrįš.
Mažam vaikui „pasiimsiu tave 16 valandą“ gali būti sunkiai suprantama. Daug aiškiau gali būti: „Tu pažaisi, pavalgysi, pamiegosi, dar pažaisi – tada ateis mama.“
Sukurkite planą: „Ką daryti, kai man per sunku?“
Vaikas turėtų po truputį mokytis ne tik to, kas vyks, bet ir to, ką jis gali daryti, kai jam pasidaro sunku.
- Kai pavargstu – galiu paprašyti pertraukos.
- Kai nežinau, ką daryti – parodau kortelę „PADĖK“.
- Kai man per daug triukšmo – einu į sutartą ramią vietą.
- Kai pasiilgstu mamos ar tėčio – auklėtoja parodo mano dienos planą ir kada jie sugrįš.
Šį planą svarbu suderinti su darželio darbuotojais, kad visi suaugusieji reaguotų kuo nuosekliau.
Pirmosios savaitės gali būti sunkesnės – ir tai nebūtinai reiškia, kad kažkas nepavyko
Net ir labai gerai pasiruošęs vaikas pirmosiomis savaitėmis gali būti labiau pavargęs.
Tėvai gali pastebėti didesnį dirglumą, jautrumą garsams, stipresnį norą būti šalia tėvų, sunkesnius rytus, miego pokyčius ar daugiau stiprių emocinių reakcijų grįžus namo.
Kartais vaikas darželyje atrodo ramus, tačiau grįžęs namo stipriai išsikrauna. Tai gali būti ženklas, kad visą dieną jam teko sunaudoti daug energijos prisitaikant prie aplinkos, žmonių, sensorinių dirgiklių ir reikalavimų.
Todėl pirmosiomis savaitėmis verta palikti daugiau laiko poilsiui, neskubėti planuoti daug papildomų veiklų ir stebėti, kas vaikui padeda atsigauti po darželio.
Jeigu vaikas nenori eiti į darželį – pirmiausia ieškokite priežasties
Jeigu vaikas ryte verkia, atsisako rengtis, nenori eiti pro darželio duris ar stipriai priešinasi atsisveikinimui, svarbu neapsiriboti mintimi: „Jis tiesiog nenori į darželį.“ Geriau klauskime: „Kas vaikui šiuo metu yra per sunku?“
Galbūt jam sunku atsiskirti nuo tėvų. Gal jį gąsdina konkretus garsas. Gal pasikeitė auklėtoja. Gal jam per triukšminga grupėje. Gal sunkiausia dienos dalis yra valgymas ar pietų miegas. Gal jis nežino, kada mama ar tėtis sugrįš. Gal jam sunku suprasti, kas vyks toliau.
Kai suprantame, kas konkrečiai vaikui kelia sunkumų, galime ieškoti tinkamos pagalbos.
Trumpa atmintinė tėvams prieš grįžtant į darželį
- Po truputį grąžiname miego ir rytinę rutiną.
- Kalendoriuje pažymime grįžimo į darželį dieną.
- Sukuriame vizualinę darželio dienotvarkę.
- Praktikuojame rytinį pasiruošimą.
- Jei įmanoma, aplankome darželį.
- Parodome vaikui jo grupę, rūbinę, tualetą ir kitas svarbias vietas.
- Susipažįstame su auklėtojomis ir specialistais.
- Praktikuojame kelionę iki darželio.
- Iš anksto išbandome drabužius, avalynę, kuprinę ir kitus daiktus.
- Informuojame darželio darbuotojus apie vaiko stiprybes ir poreikius.
- Susitariame, kaip vaikas galės paprašyti pagalbos ar pertraukos.
- Numatome ramią vietą sensorinei ar emocinei pertraukai.
- Sukuriame aiškų ir trumpą atsisveikinimo ritualą.
- Vaikui aiškiai parodome, kada mama ar tėtis sugrįš.
- Pirmosiomis savaitėmis paliekame daugiau laiko poilsiui.
Svarbiausia – ne tobula pirma diena
Sėkmingas grįžimas į darželį nebūtinai reiškia, kad vaikas pirmąją dieną ramiai atsisveikins, įeis į grupę ir iš karto prisitaikys prie visos dienos ritmo.
Vienam vaikui adaptacijai gali reikėti kelių dienų, kitam – kelių savaičių ar daugiau.
Svarbiausia – nuspėjamumas, aiškumas, vaiko individualių poreikių supratimas ir nuoseklus šeimos bei darželio bendradarbiavimas.
Užuot klausę „Kaip padaryti, kad vaikas tiesiog priprastų prie darželio?“, galime klausti: „Ką galime pakeisti aplinkoje, paaiškinti, parodyti ar išmokyti, kad vaikui darželyje būtų saugiau ir aiškiau?“
Kartais būtent nedideli pokyčiai – auklėtojos nuotrauka, aiškus dienos planas, tas pats atsisveikinimo ritualas, mėgstamas daiktas ar galimybė trumpam pasitraukti į ramesnę vietą – vaikui gali turėti labai didelę reikšmę.