Ką daryti, jei autistiškas vaikas „pakimba” ant elektroninių prietaisų?

Home / NAUJIENOS / NAUDINGI PATARIMAI TĖVAMS / Ką daryti, jei autistiškas vaikas „pakimba” ant elektroninių prietaisų?
Ką daryti, jei autistiškas vaikas „pakimba” ant elektroninių prietaisų?

Rekomendacijos kaip sumažinti vaiko priklausomybę nuo išmaniojo telefono ar planšetės.

Išmanieji telefonai ir planšetės vis populiaresni ne tik tarp įprastos raidos vaikų. Autistiški vaikai taip pat itin mielai jais naudojasi. Viena vertus, tai gali tapti puikia mokymo priemone. Tačiau problemos kyla tuomet, kai atrodo, kad vaikas tampa tarsi priklausomas nuo planšetės, negali su ja išsiskirti, o tėvų bandymai paimti prietaisą sukelia baisiausią skandalą. Jei Jūsų vaikui kyla panašų sunkumų, tai rekomendacijos, kurias perskaitysite šiame straipsnyje Jums gali praversti. Jei gi tokios problemos kol kas Jūsų nekamuoja, tai jūs galite pasinaudoti keliais šių patarimų, kad jos ir neatsirastų.

Svarbiausia – suprasti, kad planšetė gali tapti prietaisu, skirtu savistimuliacijai (betiksliam elgesiui, kuris sukelia specifinius sensorinius pojūčius). Jei vaikas naudojasi prietaisu, kad atliktų vieną ir tą patį veiksmą vėl, vėl ir vėl, gaudamas vieną ir tą patį rezultatą, tai akivaizdu, kad prietaisą jis naudoja ne funkcionaliai, o tiesiog savistimuliacijai. Kadangi savistimuliacija — tai elgesys, kuris stiprinamas automatiškai: tokiu atveju kuo daugiau vaikas praleidžia su planšete, tuo dažniau ją mažylio rankose matysite ateityje. Naudodamasis prietaisu tokiu būdu vaikas nesimoko nieko naujo ir neįgyja jokių įgūdžių, dar daugiau, jis „nepasiekiamas” aplinkiniams, kurie norėtų jį ko nors išmokyti.

Šiuo atveju taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir bet kokiems kitiems sensoriniams žaislams – planšetė naudojama tik kartu su suaugusiu. Suaugęs atidžiai stebi vaiką ir sąveikauja su juo, kad žaistų žaidimus, naudotųsi mokomosiomis programėlėmis ir dalijasi su mažyliu šių užsiėmimų teikiamu džiaugsmu. Niekuomet nereikia leisti vaikui turėti galimybę kiek nori laiko leisti su tokiais prietaisais vienatvėje.

Susikurkite su vaiku žaidimo paeiliui įprotį. Jei vaikas jau patiria sunkumų, kai reikia atiduoti prietaisą kitam žmogui, pradėkite naudoti nežinomas vaikui programėles. Kai planšetėje bus nauja programėlė, vaikas neturės galimybės jos naudoti rutiniškai (nes paprasčiausiai nebus įpratęs ir nemokės), taigi noras kontroliuoti planšetę ir niekam jos neduoti gali sumažėti. Paleiskite naują programėlę ir parodykite vaikui, kaip ja žaisti. Jei vaikas parodo kokį nors susidomėjimą, leiskite jam pažaisti, tačiau išsaugokite prietaiso kontrolę (kad jis negalėtų greituoju būdu persijungti mėgstamą žaidimą!).

Jei vaikas neparodo susidomėjimo nauja programėle, tai naudokite vis naujas programėles tol, kol nesurasite tokios, kuri patiks vaikui (aš visuomet atsisiunčiu DAUGYBĘ nemokamų programėlių versijų, prieš jas pirkdama). Kai tik rasite programėlę, kuria vaikas susidomės, pradėkite ja naudotis paeiliui. Jei vaikas be probleminio elgesio leidžia Jums perimti žaidimą, greitai atlikite kokį nors paprastą veiksmą ir vėl grąžinkite planšetę vaikui. Tačiau jei kyla problemų, ir vaikas nenori atiduoti planšetės, reaguoja itin aršiai, tai įsitikinkite, kad jis nurimo, prieš tai, kai jam vėl bus galima naudotis prietaisu (t.y., negalima vaikui duoti planšetės kol jis įsiaudrinęs).

Jei vaikas su planšete ėmėsi savistimuliaicjos, veiksmų, kurie aprašyti anksčiau, tai pertraukite jį ir pasinaudokite savo eile žaisti. Jei vaikui kyla sunkumų, leiskite jam suprasti, kad Jūs suprantate, kad šiuo metu tai per sunku, ir patraukite prietaisą. Šiame etape neleiskite vaikui net laikyti prietaiso rankose. Tikslas tame, kad vaikas suprastų, kad jis gaus priėjimą prie planšetės, tik jei žais KARTU su Jumis, o taip pat žais priimtinu ir funkcionaliu būdu.

Kai vaikas ima kantriai elgtis mažiau mėgstamo žaidimo paeiliui metu, imkitės tokios pačios procedūros su MĖGSTAMU vaiko žaidimu, kurį jis anksčiau naudojo savistimuliacijai. Vėl gi, jei vaikas ima elgtis aršiai, tai prietaisą iš vaiko reikia atimti. Stenkitės žaisti tokiu būdu kiek įmanoma dažniau (5-10 kartus per dieną), tačiau elkitės nuosekliai ir siekite, kad planšete būtų naudojamasi tinkamai. Atminkite, kad būtina išsaugoti prietaiso kontrolę ir leisti vaikui tik žaisti. Vaikas žais dažniau ir ilgiau, jei jis žais tinkamai ir leis Jums taip pat pažaisti. Jis žais rečiau ir trumpiau, jei ramiai neduoda Jums pažaisti, kai ateina Jūsų eilė arba naudojasi prietaisu savistimuliacijai. Jei vaikas elgiasi aršiai, planšetė iš jo paimama.

Kai vaikas ima kantriai elgtis mėgstamiausio žaidimo metu ir naudojasi juo paeiliui su Jumis, žaidžia funkcionaliai, leiskite vaikui laikyti rankose prietaisą tuomet, kai ateina jo eilė. Pakartokite aukščiau aprašytą procedūrą, kad įsitikintumėte, kad vaikas savo noru atiduoda planšetę, kai ateina Jūsų eilė, ir funkcionaliai naudojasi prietaisu, kai atėjo jo eilė.

Visiems tėvams reikia pertraukos, ir tenka dažnai girdėti, kad planšetė — tai vienintelis būdas užimti vaiką nors kuriam nors laikui. Jei vaikas planšete žaidžia tinkamai ir lengvai ją atiduoda, tai galima ją duoti vaikui trumpom akimirkom, kai tėvai užsiėmę. Čia svarbiausia, kad vaikas išmoktų su planšete elgtis funkcionaliai ir nenaudotu prietaiso savistimuliacijai. Jei manote, kad atėjo laikas leisti vaikui pažaisti pačiam, tai po paskutinio žingsnio (kai jis jau išmoko ramiai žaisti paeiliui mėgstamiausią žaidimą ir tai daro funkcionaliai) stebėkite vaiką kurį laiką. Duokite jam prietaisą, paklauskite jo, ką jis nori pažaisti, ar įjunkite jo mėgstamą programėlę, taip pat praneškite vaikui, kiek konkrečiai jis galės pažaisti.

Tokiais atvejais labai gerai naudoti laikmatį su aiškiai matoma laiko tėkme arba kokią nors kitą vizualinę pagalbą, kad vaikas matytų, kiek dar laiko jis gali žaisti, o taip pat galima vaiką iš anksto įspėti, prieš tai, kai laikas baigsis.

Likite šalia vaiko. Jei jis ima prietaisą naudoti savistimuliacijai, tai įsikiškite ir imkite žaisti paeiliui, kol jis nenurims, o po to vėl duokite planšetę vaikui. Nieko nekeiskite laikmatyje. Ir vėl turime situaciją, kai vaikas žaidžia ilgiau, jei žaidžia funkcionaliai ir nenaudoja planšetes savistimuliacijai. Kartokite tol, kol vaikas neišmoks žaisti funkcionaliai laikmatyje numatytą laiką, ir kol jis nepradės ramiai grąžinti Jums planšetės po to, kai suskambės laikmatis. Jei vaikui kyla sunkumų, kai reikia atiduoti prietaisą, perspėkite jį dar iki tol. kol suskambės laikmatis, tačiau jam suskambėjus – planšetę būtina paimti.

Atidžiai stebėkite vaiką žaidimo metu. Kai kuriems vaikams elektroniniai prietaisai tampa pernelyg stipriu savistimuliacijos šaltiniu. Stebėkite, kaip vaikas elgiasi žaidimo metu. Ar pastebite padidintą raumenų įtampą? Pasikeitimą laikysenoje? Garsesnes vokalizacijas (žodžius ar garsus)? Plaštakos ar pirštų judesius? Po kiek laiko nuo tada, kai pradėjo žaisti, tai vyksta? Jei tai vyksta vos vaikui pradėjus žaisti, tai, greičiausiai, šis prietaisas ne geriausias būdas vaikui mokytis žaisti savarankiškai. Gali būti, kad verta palikti planšetę tik mokslui ir žaidimams kartu su suaugusiu. Kita vertus, jei anksčiau išvardyti požymiai atsiranda tik praėjus 10-15 minučių nuo žaidimo pradžios, tuomet verta tiesiog sutrumpinti žaidimo laiką.

Visi vaikai skirtingi, ir jų galimybės mokytis ir gauti naudą iš žaidimo su planšete taip pat ne vienodi. Jei šios rekomendacijos netinka Jūsų vaikui, tai, gali būti, jam reikia individualesnės taktikos, parinktos pagal jo individualius poreikius. Štai keli papildomi patarimai:

1. Jei Jūs naudojate planšetę kaip prietaisą komunikacijai, nesiųskite į ją jokių kitų programėlių, arba sukurkite kitoms programoms slaptažodį.

2. Jei Jūsų vaikas atsako neteisingai į planšetės užduotis, nors Jūs tikrai žinote, kad teisingą atsakymą jis žino, atkreipkite dėmesį, kokius garsus planšetė leidžia kai vaikas pasirenka neteisingą atsakymą. Gali būti, būtent jie patinka vaikui ir skatina jį klysti. Pašalinius garsus paprastai galima išjungti.

3. Jei vaikas nuolat peržiūrinėja vienus ir tuos pačius video fragmentus vėl ir vėl, apribokite galimybę žiūrėti filmus per planšetę. Vietoje to vaikas gali žiūrėti filmukus per televizorių arba per DVD grotuvą, kurį Jums bus paprasčiau kontroliuoti.

4. Ieškokite programėlių, kur teisingi atsakymai susiję su kokiais nors maloniais sensoriniais vaiko ypatumais, kad padidintumėte tikimybę, kad vaikas naudos programėles funkcionaliai.

5. Vos tik vaikas įgijo kokį nors įgūdį planšetėje, būtinai apibendrinkite šiuos įgūdžius ir žinias su kitomis priemonėmis natūralioje aplinkoje, kad ne tik įtvirtintumėte įgūdį ir padarytumėte jį funkcionaliu.

Šaltinis: Let’s Talk