Ankstyvoji ABA terapija 1-4 metų vaikams: efektyvi pagalba, kai nustatytas ar įtariamas autizmas

Eglė Kairelytė – Sauliūnienė

Šiandien vis daugiau tėvų išgirsta žodžių junginį „autizmo spektro sutrikimas“ dar tada, kai jų vaikui vos dveji… Ką daryti? Nuo ko pradėti? Ir ar iš viso kažkas gali padėti? Vienas iš efektyviausių atsakymų – ankstyvoji ABA terapija vaikams. Bet prieš žengiant pirmą žingsnį, svarbu suprasti, kas tai yra ir kodėl laikas čia – svarbiausias veiksnys.

Kodėl svarbu pradėti kuo anksčiau?

Jei Jūsų metinukui, dvejų ar trejų metų vaikui nustatytas autizmo spektro sutrikimas, tikriausiai esate girdėję frazę: „ankstyva intervencija yra raktas į sėkmę“. Bet ką tai reiškia praktiškai? Ir ką reiškia ta ABA terapija vaikams, o ypač ankstyvoji ABA terapija, kurią rekomenduoja specialistai ir terapiją sėkmingai išbandžiusių vaikų tėvai?

Pradėti ugdyti vaiką kiek įmanoma anksčiau tikrai labai svarbu ir ne šiaip sau. Iki 4 metų vaiko smegenys vystosi sparčiausiai – formuojasi bendravimo, savitvarkos, emocijų ir socialiniai įgūdžiai. Jei šiuo metu trūksta tinkamos pagalbos, šie įgūdžiai gali nebesusiformuoti arba formuotis chaotiškai ar nefunkcionaliai. O ankstyvoji ABA terapija (taikomoji elgesio analizė) yra ne šiaip elgesio terapija, tai moksliškai pagrįsta ir viena efektyviausių terapijų vaikams šiame amžiuje, padedanti sistemingai lavinti šiuos įgūdžius.

Moksliniai tyrimai rodo, kad intensyvi terapija vaikams, pradėta taikyti vaikui dar nesulaukus 3 metų, užtikrina gerokai didesnę pažangą – tiek kalbos, tiek elgesio, tiek socialiniuose įgūdžiuose – nei pradėjus vėliau. Kitaip tariant, būtent todėl vertėtų laikytis ne „palauksim, gal išaugs“, o „veikiam dabar, nes langas užsidarinėja“ strategijos.

Kas ta ABA terapija vaikams?

ABA (angl. Applied Behavior Analysis) – tai ne viena metodika, o visas požiūris į tai, kaip vaikai mokosi. Pagrindinė idėja – sukurti motyvuojančią aplinką, kurioje vaikas mokosi su džiaugsmu. Tuomet tai, ko jis išmoksta, perkelia į kasdienybę. Priešingu atveju – be motyvacijos, per prievartą įgyti įgūdžiai dažnai neveikia realiame gyvenime. Skamba paprastai, tiesa? Bet štai kur prasideda tikra magija – kai visa tai taikoma kryptingai, su nuoseklumu ir žiniomis, rezultatai išties gali būti stebuklingi.

ABA terapijoje vaikai mokomi:

  • bendrauti (žodžiais, gestais, paveikslėliais);
  • mokymosi įgūdžių (dėmesio, instrukcijų vykdymo, pamėgdžiojimo);
  • savitvarkos (tualeto, valgymo, rengimosi);
  • bendravimo su bendraamžiais;
  • kognityvinių gebėjimų;
  • akademinių įgūdžių (raidžių ir skaičių pažinimo, skaitymo, skaičiavimo, rašymo pagrindų);
  • emocijų atpažinimo;
  • savarankiško žaidimo;
  • mažinamas probleminis elgesys
  • ir kt.

O svarbiausia – kiekvienam vaikui kuriama individuali programa, o mokymo procesas vyksta pasitelkiant moksliškai pagrįstus efektyviausius ugdymo metodus. Nėra „vienos ABA visiems“ – viskas kuriama pagal konkrečius vaiko poreikius.

Ką tai duoda vaikui?

Pavyzdžiai iš kasdienio mūsų „Abos centro” darbo kalba patys už save.

Urtė (vardas pakeistas), 2 metų 4 mėnesių mergaitė, į terapiją „Abos centre“ atėjo praktiškai neturėdama jokių įgūdžių. Ji negebėjo sudėti piramidė. Bet kokį daiktą, kuris pasitaikydavo jai po ranka, ji paimdavo tik tam, kad juo mosuotų sau prieš akis. Žmonių Urtė neprisileido, jei kas bandydavo prisėsti arčiau – iškart imdavo verkti. Žodžių mergaitė nevartojo, garsų nekartojo, kalbos nesuprato. Pernai mes Urtę išleidome į mokyklą. Vieną. Be lydinčiosios. Į mokyklą ji iki šiol važiuoja pati, mokyklos autobusiuku:

  • Ji kalba ir supranta kalbą,
  • geba mokytis kartu su bendraamžiais ir dalyvauja pamokose savarankiškai,
  • geba megzti draugystes ir turi draugių, su kuriomis palaiko puikius santykius.

Arba Domas (vardas pakeistas), kurio tėvai į mūsų centrą kreipėsi kai jam buvo 2 metai ir 8 mėnesiai. Kai atėjo į „Abos centrą“ jis nekalbėjo, žodžių neatkartojo, ties užduotimis susikaupdavo labai trumpam ir tik ties tomis, kurios jam patiko, kitas daryti atsisakydavo. Žaisdavo atskirai nuo vaikų ir darželio veiklose nedalyvaudavo. Į žodinius tėvų ir aplinkinių prašymus praktiškai nereaguodavo arba sureaguodavo labai retai ir tik tada, kai norėjo. O jau po 5 mėnesių:

  • jis prašydavo to, ko nori, vieno – dviejų žodžių junginiais,
  • puikiai suprasdavo paprastus prašymus, kuriuos jam sakė tėvai ar darželio auklėtojos ir juos atlikdavo,
  • aktyviai įsitraukdavo į veiklas su kitais vaikais ir dalyvavo darželio veiklose,
  • su didžiausiu malonumu kasdien dalyvavo beveik dviejų valandų mūsų pamokėles. Tiesą pasakius į jas bėgdavo bėgte, vos atvežtas prie centriuko.

Šie pavyzdžiai nėra iš fantastikos srities – tai realūs, nors ir skirtingu tempu pasiekti rezultatai. Pagerėja:

  • kalbos raida vaikams su autizmu, vaikai mokomi bendrauti (žodžiais, gestais, paveikslėliais);
  • savarankiškumas, kuris ilgainiui leis vaikui būti mažiau priklausomam nuo suaugusiųjų;
  • santykis su tėvais, bendraamžiais ir kitais vaiką supančiais žmonėmis, nes bendrauti tampa paprasčiau ir aiškiau;
  • sumažėja probleminis elgesys, kuris trukdo vaikui ir aplinkiniams
  • ir kt.

Tėvai – terapijos komandos dalis

Terapija 2 metų vaikui ar bet kuri intensyvi terapija vaikams neturi būti atsieta nuo šeimos. Tėvai nėra stebėtojai – jie yra esminė dalis. Mes „Abos centre“ mokome tėvus ABA principų, rodome strategijas, kaip reaguoti į iššūkius, padedame įgūdžius perkelti į namų aplinką.

Ką tai reiškia praktiškai?

  • Tėvai mūsų centre mokomi ABA principų;
  • Jiems rodomos strategijos, kaip elgtis tam tikrose situacijose;
  • Jie padeda tęsti mokymąsi namuose – kasdienėse situacijose, kur terapeutas nedalyvauja.

Kodėl tai svarbu? Nes įgūdžių generalizacija – t. y. gebėjimas pritaikyti tai, ką išmokai, įvairiose situacijose – įvyksta tik tada, kai vaikas mokomas ne tik mūsų centre, bet ir realiame gyvenime. Ir niekas kitas to gyvenimo su vaiku nepažįsta geriau nei jo tėvai.

Be to, tėvų įsitraukimas padeda jiems:

  • geriau suprasti, kas vyksta su jų vaiku;
  • mažina beviltiškumo jausmą, nes jie patys tampa pagalbos dalimi;
  • stiprina ryšį su vaiku, nes mokymasis tampa bendru patyrimu.

O kaip su kritika?

Taip, ABA terapija turi kritikų. Bet svarbu suprasti, kad šiuolaikinė ABA nėra tas pats, kas buvo prieš 30 metų. Dabar terapija akcentuoja vaiko gerovę, laisvą pasirinkimą, jutiminius poreikius, sensoriką  ir asmenines ribas. Jei terapija vykdoma teisingai ir etiškai – vaikas nėra spaudžiamas būti „kaip visi“. Jis tiesiog gauna įrankius geriau gyventi savo gyvenimą – tokį, koks jam priimtinas.

Kaip pradėti?

Jei jaučiate, kad jūsų vaikui reikia pagalbos – nesate vieni. Kviečiame tiesiog ateiti ir pasikalbėti. Pirma konsultacija „Abos centre“ nieko nekainuoja. Tai galimybė ramiai aptarti, kas vyksta jūsų vaiko kasdienybėje, ir sužinoti, kaip galime padėti būtent jam. O tada jau nuspręsite, ar ABA terapija – tai kelias, kuriuo norite eiti.

Ankstyvoji ABA terapija nėra stebuklinga tabletė, bet tai vienas veiksmingiausių būdų padėti vaikui, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas, išmokti gyventi savarankiškesnį ir kokybiškesnį gyvenimą. Ji ne tik moko kalbėti – ji padeda vaikui būti suprastam. O tėvams – būti stipria atrama. Jei reikėtų viską sudėti į vieną sakinį – ABA duoda vaikui galimybę ne tik išmokti žodžių, bet ir būti išgirstam. O tėvams – ne tik žinoti, ką daryti, bet ir jaustis ne vieniems. Ir jei svarstote, ar verta pradėti – taip, verta ir tikrai geriau pradėti šiandien, nei laukti rytojaus.

Į viršų