Kalbiniai įgūdžiai Taikomojoje elgesio analizėje remiasi teorine B.F. Skinnerio koncepcija, kurioje kalba apibrėžiama kaip „verbaliniai veiksmai”, turintys skirtingas funkcijas, kuriuos iššaukia skirtingi stimulai, ir kurie pastiprinami skirtingais faktoriais. Šis matymas skiriasi nuo lingvistinio amerikiečio A. M. Chomsky „Nativizmo” suvokimo, kad kalba – įgimta žmogui charakteristika, todėl jos neįmanoma išmokyti. Verbaliniai veiksmai ABA terapijoje yra toks pat elgesys kaip ir kiti elgesiai, todėl kalbos mokymas vyksta vadovaujantis baziniais elgesio formavimo principais. Čia trumpai apibrėžiami ABA naudojami 6 pagrindiniai verbaliniai veiksniai, kurie sudaro žmogaus kalbos pagrindą, ir turi būti aprašyti individualioje vaiko mokymo programoje:
1. MAND – verbalinis veiksmas, iššauktas motyvacinio stimulo, ir pastiprinamas gaunant šį stimulą. Paprasčiau kalbant – prašymai. Pavyzdžiui, vaikas nori valgyti, kreipiasi į mamą „aš noriu valgyti”, ir mama sutepa jam sumuštinį. Motyvacinis stimulas šiuo atveju – alkio jausmas, verbalinis veiksmas – sakinys „Aš noriu valgyti”, o pastiprinanti priemonė (paskatinimas) – sumuštinio gavimas.
2. TACT– verbalinis veiksmas, sukeltas neverbalinio stimulo, ir pastiprinamas socialiniu stimulu. Paprastai kalbant – komentavimas. Pavyzdžiui, vaikas pamatė lėktuvą, ir sako mamai: „Žiūrėk lėktuvas”, mama jam atsakomai šypsos, ir sako: „Oi, tikrai, kaip jis aukštai skrenda”. Čia stimulas, iššaukiantis elgesį – lėktuvas, verbalinis veiksmas – frazė „Žiūrėk, lėktuvas”,o pastiprinantis stimulas – šypsena ir mamos atsakomoji frazė. Skirtingai nei pirmu atveju, vaikas negauna lėktuvo, o tik socialinį paskatinimą.
3. Echo/DUPLIC – verbalinis veiksmas, kurį sukelia kitas verbalinis veiksmas, ir kuris stiprinamas socialiniu stimulu. Verbalinis veiksmas tiksliai pakartoja verbalinį stimulą. T.y., tiksli imitacija. Pavyzdžiui, vaikas girdi, kaip mama kviečia brolį „Tomai!”, ir taip pat rėkia: „Tomai!”, Mama atsakomai teigiamai linguoja galva ir šypsosi. Čia, stimulas, iššaukiantis elgesį – žodis „Tomai!”, verbalinis veiksmas – žodis „Tomai”, o elgesio pastiprinimas -šypsena ar atsakomieji mamos veiksmai.
4. Kodavimas/CODIC – verbalinis veiksmas, kurį iššaukia kitas verbalinis veiksmas, ir pastiprina socialinis stimulas. Verbalinis veiksmas tai atkūrimas verbalinio stimulo iš parašyto arba atvirkščiai parašymas iš pasakyto. T.y., skaitymas balsu arba rašymas, kai diktuojama.
5. Intraverbaliniai/Intra-verbal – verbalinis veiksmas, kurį sukelia kitas verbalinis stimulas, ir jis pastiprinamas socialiniu paskatinimu. Verbalinis veiksmas neimituoja išgirsto verbalinio stimulo, ir neatspindi jo. Turima galvoje pokalbį, arba atsakymus į klausimus. Pavyzdžiui, mama klausia: „Kur tu buvai?”, o vaikas atsako: „Žaidžiau kieme”.
Iš esmės, žmogaus kalba yra kompleksinė, ir susideda iš įvairių verbalinių veiksmų derinių, todėl nepatyrusiam specialistui ne visuomet paprasta išgryninti vieną ar kito sakinį sukeliančius ir jo sakymą pastiprinančius faktorius.
Autistiškus vaikus mokant kalbos įgūdžių, АВА pirmiausia akcentuoja pirminių verbalinių veiksmų mokymą, ir pirmiausia MAND. Kalbos suvokimo bėdos ir socialinių paskatinimų nevertinimas apsunkina TACT, Echo ir intraverbalinių įgūdžių mokymą. Todėl susikoncentravus į MAND reakcijas pirminiame etape leidžia dirbti nepaisant visų išvardytų problemų ir išmokyti vaiką teisingų komunikacijos įgūdžių ir kalbos (Kad ir naudojant „Komunikacinį viliotinį”). O vėliau, kai vaikas jau pradeda jausti kalbos arba komunikacijos nauda – pereinama prie kitų verbalinių įgūdžių: Echo, TACT, Intraverbalinių ir t.t.
Dar prieš 20 metų АВА buvo įprasta pradėti mokyti vaiką kalbinių įgūdžių nuo TACK (daiktų ir veiksmų įvardijimo), T.y., vaiką pirmiausia išmokydavo įvardyti daiktą ar paveiksliuką, kad jis po to naudotų šiuos žodžius spontaninėje kalboje. Tačiau, tenka apgailestauti, ši koncepcija nepasiteisino, nes atsirado nemažai vaikų, mokančių įvardyti korteles ir daiktus, kai jų apie tai prašo, ir visiškai nemokančių spontaniškai pasakyti bent kelių žodžių, ar elementariai paprašyti gerti, žaislo, ar išeiti pasivaikščioti. Paprastai, daiktų įvardijimo buvo mokoma taip: vaikui buvo rodoma kortelė, suteikiama žodinė pagalba, jis pasakydavo pavadinimą, ir gaudavo kokį nors materialų paskatinimą. Tačiau, pagal savo sąvoką, TACT turi būti stiprinamas socialiniu paskatinimu, todėl vaikai, vaikai, kurie gaudavo materialų paskatinimą, negalėjo po to naudoti šio įgūdžio kaip TACT (spontaninio įvardijimo natūralioje aplinkoje). Todėl jau daugiau kaip dvidešimt metų vaikai pirmiausia mokomi MAND reakcijų, o perėjimas prie TACT ir intraverbalinių vyksta vėlesniame etape, kai socialinis paskatinimas jau yra pastiprinanti elgesį priemonė.
Kitas prieš kelis dešimtmečius sklandęs mitas, kad vaikui reikia drausti echo (echolalijas), nes tai nepadės jam išmokti kalbėti. Jau daugiau kaip dvidešimt metų ABA terapija pasitelkia echolalijas kalbos mokymui (MAND reakcijoms). Kaip žinia, ir neurotipiški (įprastos raidos) vaikai pirmiausia kartoja (echolaliija), o po to ima naudoti praktikoje. Autistiški vaikai ne visuomet, o tiksliau, labai dažnai nemoka echolalijų pernešti į kitas verbalines kalbos formas – MAND, TACT ir t.t. Tačiau naudojant MAND mokymo procedūras echolalijos pagreitina funkcinės kalbos mokymo procesą. Todėl echolalijų drausti negalima jokiais būdais, nes drausdami vokalizuoti, mes draudžiame vaikui kalbėti, tai yra, baudžiame jį už tai, kad jis kalba (savo kalba kol kas), bet reikia mokėti tinkamai echolalijas panaudoti, kad jos atneštų naudos, o ne žalos.