RDI (Relationship Development Intervention) – tai metodas, kurį atrado dr. St. Gutstein prieš gerą dešimtmetį. Nors tai palyginti nauja procedūra, ji jau įrodė savo efektyvumą dirbant su socialiniais vaiko įgūdžiais.
RDI sukurtas pagal įprastų vaikų socialinių įgūdžių vystymosi etapų prototipą. Pirminėse stadijose dirbama ties autistiškų vaikų motyvacija bendrauti su bendraamžiais (o taip pat ir suaugusiais), dėmesio sukaupimo įgūdžiais, budrumu, aplinkos pasikeitimų priėmimu, perėjimu nuo vienos veiklos prie kitos be isterijų, koordinacijos su partneriu, suvokimo ir savo emocijų išreiškimo, o taip pat kito žmogaus emocijų suvokimo. Žymiai vėlesniais etapais pereinama prie grupinių žaidimų ir bendrų veiksmų, abipusiškumo, jumoro suvokimo, problemų sprendimo, kūrybos ir meno, o taip pat kitos žmogiškųjų santykių pusės suvokimo – vienatvės, ir veiksmų, kurie prie to priveda.
RDI metode esminis akcentas dedamas siekiant išmokyti draugystės (kaip būti geru draugu), o ne į tipinius socialinius įgūdžius. Dr. St. Gutstein manymu, įprasti socialiniai įgūdžiai, tokie kaip žvilgsnis į akis, savo eilės laukimas, šypsena, ir pokalbis tinkama tema, savaime nereiškia, kad bus užmegzta draugystė. Tai taip vadinami „instrumentiniai įgūdžiai”, kurie būtini normaliam gyvenimui mūsų visuomenėje.
Labiau emocionaliam bendravimui reikia „Tarpusavio santykių įgūdžių”, kurie užtikrina sėkmingą ir malonią interakciją. Tai įgūdžiai, kurie padeda kurti ir gilinti emocinius ryšius tarp žmonių, dalyvauti bendrų problemų sprendime, bendrų tikslų pasiekime ir bendrame darbe.
RDI metodas, kaip individualios vaikui skirtos ABA programos dalis, gali gerokai praturtinti terapeuto darbą papildomomis procedūromis ir užduotimis, ir tapti nepamainomu mokant socialinės interakcijos ir tarpusavio santykių.
Daugiau informacijos apie RDI metodą galima sužinoti čia: www.rdiconnect.com