Paskatinimas arba motyvacija. Ką reikėtų žinoti?

paskatinimas – tai kokio nors vaikui, su kuriuo dirbama, malonaus stimulo (daikto, dalyko: žaislas, skanėstas, muzika, pakutenimas ir pan.) suteikimas po tikslinio elgesio. Paskatinimas padidina tikimybę, kad šis elgesys panašiomis aplinkybėmis pasikartos ateityje.

Paskatinimo naudojimo taisyklės:
1. Paskatinimas turi užtikrinti tikslinio elgesio pastiprinimą. Tai, kas vienam vaikui paskatinimas, gali sukelti atstūmimą ar nemalonius pojūčius kitam. Paskatinimas, kuris stiprina elgesį konkrečiu metu, su laiku gali prarasti šią savo savybę (poveikis gali silpnėti).
2. Pastiprinimas turi būti apibrėžtas. T.y., galimybė gauti paskatinimą visuomet signalizuoja, kad elgesys pageidaujamas ar reakcija teisinga. Jei paskatinimas prieinamas laisvai – jo vertė mažėja, o tai lėtina mokymosi procesą. (Neapibrėžtas paskatinimas galimas tuo atveju kai kuriamas asociacinis ryšys tarp paskatinimo ir pedagogo arba naudojant jį poroje su mažiau pageidaujamu stimulu (pairing)).
3. Naudokite skirtingas paskatinimo priemones. Platų motyvacinių priemonių spektrą, nereikėtų naudoti tik maistinių paskatinimų, juos reikia „atskiesti” žaislais arba skirtingomis veiklomis – tai padės išsaugoti paskatinimo vertę ir suteiks galimybę pasirūpinti diferencijuotu stiprinimo režimu.
4. Visuomet poroje naudokite socialinį paskatinimą (pagyrą, šypseną) ir specifinį arba dirbtinį (girkite vaiką, net jei davėte jam saldainį).
5. Nuolat atnaujinkite ir tobulinkite motyvacines priemones (paskatinimus) ir ieškokite naujų. Stebėkite vaiką jo laisvu laiku, nustatykite, kurioje sferoje jo savistimuliacija – tai padės Jums greičiau ir efektyviau rasti ir suteikti naujas galimybes pastiprinti elgesį.
6. Naudokite paskatinimus, atitinkančius vaiko amžių. Tai gali padėti bendraamžiams atkreipti į jį dėmesį, padidins tikimybę, kad jie norės su mažyliu bendrauti ir komunikuoti, o taip pat suteiks galimybę duoti šias motyvacines priemones natūralioje aplinkoje.
7. Nenusakomumas ir naujumas gali žymiai padidinti stiprinantį paskatinimo poveikį. Siurprizai, dažniausiai, gali būti labai malonūs ir gali padidinti tikimybę bendradarbiavimui. Rinkitės siurprizus ir naujas motyvacines priemones atsižvelgdami į individualius vaiko pomėgius, jo interesų sferą ir sensorinius ypatumus.
8. Pirminiame etape paskatinimas turi būti pateikiamas iš karto. Jūs turite būti tikri, kad vaikas savo elgesį asocijuoja su paskatinimu. Paskatinimas bus efektyvesnis, kai jis suteikiamas praėjus sekundei po tikslinės reakcijos.
9. Nustatykite ir nuosekliai laikykitės permainingo paskatinimo režimo.
10. Paskatinimas turi būti mažinamas su laiku. Naudokite stiprias paskatinimo priemones mokymo pradžioje arba dirbdami su nepageidaujamu elgesiu, ir salyginai reta režimą lengvoms užduotims arba keičiantis jo elgesiui.
11. Parinkite ir atsižvelkite į skirtingus stiprinimo režimus. Jei yra galimybė, nenutraukite teisingų reakcijų grandinėlės arba užduoties vientisumo, kad suteiktumėte nedidelį paskatinimą. Pasirinkite jaučiamesnį apdovanojimą ir suteikite jį po visos užduoties arba teisingų atsakymų grupės.
12. Palaipsniui pereikite prie labiau natūralių paskatinimo priemonių, kurios atitinka socialinę vaiko aplinką (pagyra, gestas „Ок” ir t.t.).
13. Nenaudokite paskatinimo kaip kyšio. Nesuformuokite vaikui įpročio iš anksto žinoti, kokį paskatinimą jis gaus. Nepriminkite vaikui apie apdovanojimą, kurį jis gaus, jei nepademonstruos probleminio elgesio. Nesiūlykite papildomų arba kitų apdovanojimų siekdami nuraminti arba nukreipti vaiką, jei elgesys blogėja.
14. Naudodami diferencijuotą paskatinimą leis užtikrinti, kad stipriausią ir labiausiai motyvuojantį paskatinimą Jūs galėsite duoti pageidaujamoms reakcijoms, tiksliniam elgesiui arba formuojant sudėtingus vaikui įgūdžius, tuo metu kai neutralius ar mažiau motyvacinius galėsite panaudoti kartojamoms užduotims.

6 paskatinimo naudojimo taisyklės:

  1. Paskatinimas: Daiktas arba veikla yra paskatinimo priemonė tik tuo atveju jei tikslinis elgesys su laiku padažnėja arba įsitvirtina (fiksuotas pasikeitimas elgesio savybių matavimo procese). Motyvacinė priemonė nelaikoma paskatinimu jei nesukelia kokybinių pasikeitimų elgesyje.
  2. Pateikimas poroje potencialių (antrinių) paskatinimo priemonių su įprastomis: poriniu režimu naudojamos specifinės (dirbtinės) ir socialinės paskatinimo priemonės užtikrina žymiai greitesnį perėjimą prie natūralių paskatinimų.
  3. Įvairumas: motyvacinių priemonių rato plėtimas užkerta kelią persisotinimui ir leidžia efektyviai naudoti potencialius paskatinimus atsižvelgiant į vaiko ypatumus ir mokymosi aplinką.
  4. Apibrėžtumas ir suteikimo greitis: paskatinimo suteikimas iškart po tikslinio elgesio užtikrina koreliaciją tarp reakcijos ir pasekmių. Elgesys tampa jautrus diferencijuotam pastiprinim režimui (tikslinių reakcijų paskatinimas ir paskatinimo nesuteikimas nepageidaujamoms reakcijoms).
  5. Silpninimas: paskatinimo forma ir dažnumas su laiku tampa kiek įmanoma panašesniais į esančius natūralioje aplinkoje. Šis procesas turi vykti renkant ir analizuojant duomenis apie skirtingų paskatinimo rūšių ir pateikimo režimų stiprinamuosius efektus.
  6. Nuoseklumas: paskatinimo pasirinkimas ir pastiprinimo režimo pakeitimas vyksta individualiai, atsižvelgiant į surinktų duomenų analizę. Pernelyg staigūs pasikeitimai gali sumažinti pageidaujamo elgesio dažnumą arba sukelti sunkumų mokymo procese. Laikytis parinkto paskatinimo režimo būtina visiems terapinės komandos nariams.
Į viršų