Funkcinis elgesio vertinimas (FBA) – tai individualus ir unikalus procesas, puikiai tinkantis kiekvienam vaikui. Šiame straipsnyje rasite kai kurias rekomendacijas, kaip atlikti funkcinę elgesio analizę, tačiau šios rekomendacijos nėra universalios ir nebūtinai tinka visiems vaikams ar visoms situacijoms. Be to, būtina pažymėti, kad funkcinė elgesio analizė tinka ir siekiant nustatyti bet kokio žmogaus probleminio elgesio funkciją ir priežastis, ne tik autistiškų vaikų.
Ši publikacija skirta žmonėms, kurie prižiūri ar moko autistiškus vaikus (tai gali būti tėvai, mokytojai, terapeutai ir kt.), kurie atliko visus funkcinės elgesio analizės etapus ir nustatė, kad vaiko probleminio elgesio funkcija – automatinis elgesio stiprinimas. Probleminis elgesys, kurio funkcija yra sensorinė stimuliacija (savistimuliacija), dažnai vadinamas elgesys, kuris stiprinamas automatiškai. Toks elgesys nepriklauso nuo noro gauti kokį nors materialų objektą/dėmesį arba pašalinti reikalavimą; vaikus šis elgesys pats iš savęs turi stiprinančių charakteristikų (malonumą, kurį jis gauna demonstruodamas šį elgesį, jis gauna automatiškai, t.y., be jokio kito žmogaus įsikišimo).
Tai, kad elgesys gali būti susijęs su specifinių pojūčių gavimu, t.y., jis yra savistimuliacija rodo:
• Vaikas demonstruos šį elgesį, net kai yra vienas
• Vaikas demonstruos šį elgesį, jei negauna jokių reikalavimų
• Vaikas demonstruos šį elgesį, jei jis neturi galimybės gauti (tačiau iš jo neatėmė, tiesiog jis neturi priėjimo) prie kokios nors motyvacinės priemonės, privilegijos arba jam patinkančių daiktų ar veiklų.
Elgesys, kuris stiprinamas automatiškai dažniausiai tarnauja kaip stimuliacija arba vaiko kūno nuraminimas, o pats dalyvavimas šiame elgesyje veikia vaiką kaip asmeninis pastiprinimas (pats vaikas atlieka veiksmus, kurie suteikia jam malonius pojūčius, todėl ateityje šį elgesį vaikas kartos, tam, kad tuos pojūčius gautų). Kartais gana sunku nustatyti, ar iš tiesų probleminio elgesio priežastis susieta su sensorinių pojūčiu gavimu. Jei Jūs manote, kad elgesys gali turėti sensorinę funkciją, siekiant atlikti funkcinį vertinimą arba funkcinę elgesio analizę patartina kreiptis į profesionalius konsultantus. kartais nutinka, kad sensoriniais pojūčiais klaidingai aiškinamas probleminis elgesys, o jei probleminio elgesio funkcija nustatyta netinkamai, tai ir Jūsų įsikišimas, greičiausiai bus neefektyvus.
Vaikai, kurių sensorinė sistema negauna pakankamai stimuliacijos arba lengvai perstimuliuojama, imsis daug ko, kad pasiektų, kad ši sistema būtų subalansuota. Jei vaikas neturi priėjimo prie priimtinų būdų ar metodų subalansuoti šią sistemą, pasireiškia probleminis elgesys.
Sensorinio elgesio ypatybė ta, kad kartais jis gali atrodyti kaip paprasčiausias probleminis elgesys arba sensorinis deficitas. Dirbant su tokiu elgesio tipu, būtina atlikti kruopštų vaiko elgesio stebėjimą, kad būtų įsitikinta tuo, kad elgesys nepalaikomas teigiamu ar neigiamu stiprinimu.
Informacija tėvams ir mokytojams: jei vaikas demonstruoja probleminį elgesį, kai jis yra vienas, arba kai jam neduodama jokių reikalavimų, yra tikimybė, kad šils elgesys – sensorinė stimuliacija.
Informacija ABA terapeutams: jei atlikus funkcinę elgesio analizę arba renkant duomenis nėra konkretaus aiškaus modelio, tuomet, gali būti, kalba eina apie sensorinės stimuliacijos elgesį.
Sensorinė stimuliacija gali atsirasti bet kurioje iš sensorinių sistemų: regimojoj, taktilinėj, auditorinėj, uoslės, skonio, vestibuliarinėje ir proprioceptyvinėje. Svarbu žinoti kiekvienos šių sistemų ypatumus, nes bet kokį įsikišimą būtina adaptuoti prie specifinių kiekvieno vaiko poreikių (vizualinių, taktilinių ir kt.). Stimuliacijos apimtis, būtina šių sistemų palaikymui, priklauso nuo konkretaus vaiko. Kai kurie vaikai gali valandų valandas žiūrėti į liuminescencines lempas, kad patenkintų savo vizualiniu poreikius, tokiu būdu trukdydami mokytojui susikoncentruoti į mokymo procesą. Kiti gi daug kartų daužys sau per galvą siekdami patenkinti savo vestibuliarinio aparato poreikius.
Labiausiai paplitę sensorinės stimuliacijos elgesiai:
plojimas delnais, lingavimas, šokinėjimas, besikartojantys ar ilgai besitęsiantys vokaliniai garsai, pirštai ausyse, vaikščiojimas ant pirštų galų, žaidimas su seilėmis, maisto laikymas už žandų, pirštų ar rūbų kramtymas, klyksmai, daiktų laižymas, momentinė arba atidėta laike echolalija ir autoagresyvus elgesys.
Kodėl vaikai dalyvauja sensoriniame elgesyje?
Vaikai dažniausiai demonstruoja šį elgesį kai jie negauna pakankamai stimuliacijos arba patiria sensorinę perkrovą. Probleminis elgesys atsiranda, kai matomas neatitikimas tarp vidinės sensorinės vaiko sistemos ir jį supančios aplinkos.
Pavyzdžiui, jei tuo momentu, kai vaikas persistimuliavęs ir yra hiperaktyvus, tėvai veda jį į teatrą ir veria ten jį sėdėti tyliai dvi valandas, arba, priešingai, kai vaikas neturi jėgų ir yra pasyvus, tėvai jį vedasi ten, kur daug žmonių ir vaikų, pvz., triukšmingą gimtadienį, greičiausiai, šis vaikas ims demonstruoti probleminį elgesį, kad sukoreguotų šį disbalansą.
Po to, kai jūs nustatėte probleminio elgesio funkciją, siekiant sumažinti jo intensyvumą būtina atlikti šiuos du žingsnius: 1) nustoti stiprinti (maitinti) probleminį elgesį ir 2) reikia apmokyti vaiką, ką jis turi daryti VIETOJE tokio elgesio. Dirbant su elgesiu, kurio pagrindas siekis gauti sensorinius pojūčius, būna sunku atlikti gryną gesinimą (gesinimas reiškia nutrauktus ryšius tarp elgesio stiprinimo ir paties elgesio). Taip yra todėl, kad tikram sensorinio elgesio gesinimui naudojamos konkrečios apsaugos priemonių rūšys. Pavyzdžiui, sensorinio vaiko, kuris daužo galvą, elgesio gesinimo procedūra pareikalaus specialaus šalmo. Dažniausiai, dauguma autistiškų vaikų tėvų nenori naudoti apsauginės aprangos namuose ar viešumoje. Dėl to, darbas ties elgesiu stiprinamu automatiškai, dažniausiai vyksta naudojant kombinaciją reakcijos blokavimo su funkciškai ekvivalentišku pakeičiančiu elgesiu. Tai yra, jei vaikas daužo per stalą todėl, kad jam patinka garsas, kuris išgaunamas tokiu būdu, davimas jam dėlionės žaidimui nebus funkciškai ekvivalentišku pasiūlymu. Tuo metu kai pasiūlymas vaikui kažko panašaus į būgną bus funkcionaliai ekvivalentinis pasiūlymas ir būgno mušimas bus priimtinesnis elgesys nei daugkartinis daužymas per stalą.
Svarbu atsiminti, kiek stipriai įgūdžių deficitas gali privesti prie sensorinių priežasčių nepageidaujamam elgesiui atsirasti. Jei vaikas patenkina savo sensorinius poreikius naudodamas nederamus ar pavojingus veiksmus, svarbu, kad į jo programą būtų įtraukta strategija vaiko mokymo to, kokį elgesį jis turi demonstruoti vietoje probleminio.
Atminkite! Kai jūs kuriate įsikišimo programą elgesiui, kuris stiprinamas automatiškai, Jūs konkuruojate su labai stipriai mėgstamu ir lengvai pasiekiamu veiklos būdu. Jei vaikas kandžioja savo ranką, kad sureguliuotų savo sensorinius poreikius, Jūs imate konkuruoti su ranka, kuri visada vaikui prieinama ir reikalauja mažiausiai pastangų tam, kad ją įkastum. Bandymas apmokyti vaiką to, kad vaikas susirastų jus ir paprašytų jūsų, kad duotumėte jam kandžiojimui skirtą žaislą, nebus efektyvu, nes tai reikalauja gerokai daugiau pastangų, nei rankos įkandimas.
Apibendrinant, dirbant su automatiškai stiprinamu elgesiu, būtina parinkti individualizuotus ir funkciškai ekvivalentinius pakeičiančius elgesius, o po to pateikti paskatinimą kiekvieną kartą, kai vaikas pademonstruoja pakeičiantį elgesį.
Šaltinis: http://www.iloveaba.com/2012/08/fba-part-ii-function-of-automatic.html