Video naudojimas autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymui I dalis

Paruošė Eglė Kairelytė-Sauliūnienė

Ar kada susimąstėte, kad video gali būti ne tik pramoga, bet ir vienas efektyviausių būdų mokytis? Tiesa ta, kad vaikai mokosi kartodami. Mes tai matome kiekvieną dieną – jie mėgdžioja mūsų žodžius, elgesį, manieras. Kaip suaugusieji, mes esame jų pirmieji modeliai, o jie, stebėdami mus, įsisavina daugybę įgūdžių – nuo paprasčiausių, tokių kaip šypsena, iki sudėtingesnių, pavyzdžiui, kaip bendrauti su kitais ar kaip paprašyti pagalbos. Tačiau autistiškiems vaikams šis natūralus mokymosi būdas gali būti sudėtingas. Kartais jiems reikia aiškesnių, labiau struktūruotų modelių, kuriuos būtų galima stebėti vėl ir vėl, kol įgūdis tampa savaime suprantamas. Štai čia į pagalbą ateina videomodelingas.

Kas yra videomodelingas?

Videomodelingas – tai mokymo metodas, kai naudojami vaizdo įrašai, vaizduojantys tikslinį elgesį ar įgūdį. Autistiški vaikai dažnai mėgsta žiūrėti video ar filmukus, taip pat jie geriau mokosi per daugkartinį kartojimą – būtent todėl ši metodika yra viena veiksmingiausių ugdant socialinius, komunikacijos ir kasdienio gyvenimo įgūdžius. Beje, atsižvelgiant į pastarųjų metų įvykius, videomodelingas vis dažniau naudojamas nuotoliniame mokyme, leidžiant vaikams mokytis namuose su specialistų priežiūra per internetines platformas.

Yra keturios pagrindinės videomodelingo rūšys:

  • Bazinis videomodelingas – vaizdo įraše užfiksuotas kitas asmuo, demonstruojantis tikslinį elgesį ar įgūdį.
  • Video-savęs modelingas – įrašomas pats vaikas, atliekantis norimą veiksmą, o vėliau jis peržiūri savo elgesį.
  • Videomodelingas iš stebėtojo perspektyvos – filmuojama taip, kad žiūrovas matytų vaizdą tarsi savo akimis.
  • Pagalba naudojant video – užduotis suskirstoma į mažesnius žingsnius, kiekvienas jų nufilmuojamas, o tarp peržiūros dalių daromos pauzės, kad vaikas galėtų išbandyti veiksmą.

Prisipažinsiu, mano mėgstamiausias yra Video -savęs modelingas. Nes visiems vaikams patinka žiūrėti savo pačių nuotraukas ar trumpus savo video. Todėl šie filmukai dažnai tampa net kaip papildoma motyvacija, skatinanti mokytis. Juk kas nenorėtų matyti filmo apie save, kur man labai gerai sekasi, aš esu šaunuolis, mane visi giria? Patikėkite, žiūrėdami šiuos filmukus vaikai būna labai laimingi!

Kodėl videomodelingas yra efektyvus?

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad videomodelingas padeda autistiškiems vaikams ugdyti komunikacijos, socialinius, akademinius ir žaidimo įgūdžius. Jis ypač veiksmingas mokant specifinių elgesio modelių, kuriuos vaikas gali išmokti stebėdamas ir pakartodamas matytą veiksmą.

Šis metodas tinka įvairaus amžiaus vaikams – nuo ikimokyklinukų iki pradinukų, o praktika rodo, kad jis gali būti naudingas ir paaugliams. Dar viena didelė šio metodo nauda – jį galima taikyti tiek mokykloje, tiek namuose, tiek kitose aplinkose, kur vaikas turi galimybę stebėti ir mokytis.

Kaip taikyti videomodelingą?

  1. Tikslinio elgesio apibrėžimas

Prieš kuriant vaizdo įrašą, būtina aiškiai apibrėžti, kokio elgesio ar įgūdžio bus mokoma. Tikslas turi būti konkretus, stebimas ir pamatuojamas. Blogas pavyzdys: „Pagerės Merės socialiniai įgūdžiai.“ Geras pavyzdys: „Merė pasisveikins su bendraamžiais sakydama „Labas“ pietų ir darbo mažose grupėse metu, kiekvieną dieną ir be suaugusių pagalbos”.

  1. Reikalingos įrangos paruošimas

Tai, ko reikia tam, kad sukurtumėte vaizdo įrašą turite kiekvienas:

  • Vaizdo įrašymo įrenginio (kamera, planšetė, telefonas ar kita technologija). Bet i6ties puikiausiai tinka telefonas, patikrinta praktikoje.
  • Peržiūros priemonės (kompiuteris, planšetė, televizorius ar tas pats telefonas). Beje, naujausi tyrimai rodo, kad virtualios realybės technologijos gali sustiprinti videomodelingo efektyvumą, suteikdamos vaikams interaktyvią ir įtraukiančią mokymosi patirtį, todėl jei turite virtualius akinius – Jūs tapsite mėgstamiausiu vaiko mokytoju 🙂

Prieš imdamiesi filmuoti galite pasipraktikuoti.

  1. Vaizdo įrašo planavimas

Scenarijaus kūrimas ir užduočių analizė – vienas iš svarbiausių videomodelingo etapų. Scenarijus padeda aiškiai apibrėžti, ką filmavimo metu turi atlikti ar pasakyti autistiškas mokinys. Tuo tarpu užduoties analizė leidžia suskaidyti sudėtingą įgūdį į nuoseklią veiksmų seką (pavyzdžiui, išskaidyti į mažus žingsnius, kaip pakloti lovą ar tinkamai naudotis mikrobangų krosnele). Labai svarbu, kad šiame sąraše būtų aiškiai išdėstyti visi reikalingi žingsniai, užtikrinantys tikslinio elgesio išmokimą. Būkite filmo režisieriais ir sudarykite detalų video scenarijų, apgalvokite žingsnius ir dialogus. Svarbu, kad video nebūtų perkrautas, bet nemažiau svarbu, kad kiekvienas reikalingas žingsnis būtų įtrauktas.

  1. Pradiniai duomenys

Prieš pradedant naudoti vaizdo medžiagą, svarbu įvertinti, ką vaikas jau moka atlikti savarankiškai. Tai yra, būtina nustatyti tuos žingsnius, kuriuos vaikas geba atlikti be suaugusių pagalbos. Pavyzdžiui, jei vaikas jau geba atlikti pirmus tris batų raišiojimo žingsnius, vaizdo įraše turėtų būti rodomi tik likę etapai.

  1. Vaizdo įrašo kūrimas

Pasirenkama tinkamiausia videomodelingo rūšis. Mokslininkai teigia, kad rinktis reikėtų pagal tokius kriterijus:

  • Jei reikia supažindinti su nauju įgūdžiu → bazinis videomodelingas.
  • Jei reikia paskatinti naudoti jau išmoktą įgūdį → video-savęs modelingas.
  • Jei užduotis turi daug žingsnių → pagalba naudojant video.

Kiti svarbūs aspektai:

  • Vaizdo įrašas turi būti aiškus, kokybiškas ir trukti ne per ilgai (geriausia – iki 3 minučių).
  • Jei reikia, galima pridėti garso įrašus su paaiškinimais (pvz., „Dabar aš stoviu eilėje ir laukiu savo eilės“ arba „Aš imu šaukštą, kad šaukštu valgyčiau sriubą”) taip pat tikslinio elgesio aprašymą (pavyzdžiui, “Koridoriuje mokiniai neša savo kuprines ir nestumdo kitų vaikų”)
  • Jei vaikas padarė klaidų filmavimo metu, jos turi būti iškirptos arba pataisytos montažo metu. Taip pat būtina ištrinti bet kokią pagalbą arba vizualią pagalbą (išskyrus pagalbą, kuri visuomet yra analogiškoje natūralioje aplinkoje).

Praktiniai patarimai

  • Trumpi ir aiškūs vaizdo įrašai – ilgi įrašai gali blaškyti dėmesį.
  • Kartojimas – vaikams gali reikėti peržiūrėti įrašą kelis kartus, kad įsisavintų elgesį.
  • Pozityvi aplinka – mokymasis turi vykti be streso, skatinti vaiką mėgautis procesu.
  • Individualus pritaikymas – kai kuriems vaikams gali būti reikalingos papildomos vizualinės ar garsinės užuominos.

Videomodelingas yra efektyvus ir lengvai pritaikomas metodas, padedantis autistiškiems vaikams mokytis socialinių, komunikacijos ir kasdienių įgūdžių. Jį galima taikyti įvairiose aplinkose – tiek namuose, tiek mokykloje ar terapijos sesijose. Svarbiausia – tinkamai parinkti vaizdo modelio tipą ir užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę mokytis jam patogiu būdu. Kai vaikas turi aiškų vizualinį pavyzdį, mokymosi procesas tampa paprastesnis, o nauji įgūdžiai įtvirtinami efektyviau.

II dalis: http://www.aboscentras.lt

Šaltinis: Nuoroda

Į viršų