Dingusių žmonių šeimų paramos centro linija 116 000 dėl dingusių vaikų 2014 m. sulaukė 1035 skambučių, smagu, kad paėjusiais metais tokių skambučių gerokai sumažėjo – 388. Tačiau atsarga gėdos nedaro, todėl labai svarbu pasirūpinti savo mažuoju iš anksto. Štai kelios rekomendacijos, kurios gali padėti tėvams ir vaikams vengti pavojingų situacijų, o taip pat atrasti vieniems kitus, jei išvengti panašios nelaimės visgi nepavyko.
Kuo reikėtų pasirūpinti iš anksto ir ko išmokyti vaiką
1. Jūsų vaikas turi žinoti ir mokėti pasakyti savo vardą, amžių ir adresą. Tuo atveju, jei vaikas dar nemoka ar dėl kitų priežasčių negali pasakyti šios informacijos – labai praverstų prie jo drabužių prisiūti kortelę su šiais duomenimis. Kita vertus, vaiko kišenėje visuomet gali gulėti Jūsų vizitinė kortelė, ar tiesiog paprastas lapelis su Jūsų duomenimis. Čia reikėtų nurodyti ne tik vaiko tėvų telefono numerius, bet ir namų adresą, taip pat kitų artimųjų telefonus, tokiu būdu bus įmanoma prisiskambinti net tuomet, jei Jūsų telefonas netyčia bus nusėdęs. Jei vaikas turi sveikatos problemų, šiuos duomenis taip pat vertėtų įrašyti į kortelę.
2. Išmokykite vaiką naudotis mobiliu telefonu (jei tai įmanoma). Patiems mažiausiems gali rasti telefonų su vos keliais mygtukais (kiekvienas mygtukas atitinka artimojo šeimos nario numerį). Svarbu: telefonas taip pat gali padėti nustatyti vaiko buvimo vietą. Tiesa, čia gali slypėti nedidelis pavojus. Nors tarp telefono ir smegenų vėžio sąsaja neįrodyta, tačiau nemažai medikų jau dabar pataria NEDUOTI vaikams iki 12 metų mobilių telefonų.
3. Savo užrašų knygelėje visuomet turėkite vaiko auklėtojų ir mokytojų telefonų numerius, vaiko draugų ir draugų tėvų telefono numerius. Taip pat dėl viso pikto susidarykite sąrašą nevyriausybinių organizacijų, kurios užsiima vaikų paieška Jūsų mieste. Skirtingai nei policija, nevyriausybininkai dažnai gali pradėti ieškoti vaiko iškart po Jūsų skambučio ir suteikti visokeriopą pagalbą. Sugaiškite porą minučių tam, kad iš anksto patikrintumėte ar šie telefonų numeriai aktyvūs ir veikia, ar jais skambinant galima prisiskambinti.
4. Atžaiskite su vaiku klausimus – atsakymus: pasikartokite su vaiku (tegu jis pasako), ką jis darytų, jei pasimestų mieste. Iš vaiko atsakymų Jūs suprasite, kiek vaikas pasiruošęs kritinei situacijai. Paklauskite jo, ar jis žino, ką daryti, jei Jūs netyčia pasimesite viešajame transporte? Ką reikia daryti, jei vaiką gatvėje bando kas nors kur nors nusivesti per prievartą? Pasistenkite vietoje sunkiai suprantamų ir įsimenamų patarimų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, paaiškinti vaikui, kodėl būtent taip reikia pasielgti. Jei vaikas visiškai mažas, situaciją galima apžaisti kaip pasaką ar socialinę istoriją, videomodelingą.
5. Pasimetus, vaikai labai stipriai išsigąsta, kad Jūs ant jų rėksite ir juos barsite. Todėl vaikas gali labai lengvai pamiršti, kaip jis turėtų elgtis sunkioje situacijoje. Kai Jūs mokysite vaiką, kaip jam elgtis pasimetus, nuolat priminkite, kad Jūs jokiu būdu jo nebarsite.
6. Pačią paprasčiausią taisyklę mes, suaugusieji, atsimename dar iš savo vaikystės, „Jei pasiklydai – stovėk, kur stovi”. Šios taisyklės būtina išmokyti ir savo vaiką. Taip Jums bus paprasčiau rasti vienam kitą, jei Jūs pasimesite parduotuvėje ar kino teatre.
7. Ko reikia išmokyti vaiką, jei jis visiškai mažas? Įdomiausia tai, kad instinktyviai vaikai elgiasi teisingiausiai: pasimetusiam vaikui psichologai pataria atsisėsti ant grindų ir imti kviesti savo tėvus. Iš tiesų, būtent taip ir elgiasi vaikai. Tėvai gali išmokyti vaikus dar vienos strategijos. Paaiškinkite vaikui, kad jei prie jo prieina nepažįstamas žmogus ir bando jį kur nors vesti, vaikas turi labai garsiai kartoti šiuos žodžius: „Tu – svetimas, aš tavęs nepažįstu! Tai ne mano tėtis (mama)! Padėkite!”. Tik tokiu būdu jis atkreips praeivių dėmesį į save (priešingu atveju aplinkiniai neskubės kištis į „šeimyninį” vaiko ir tėvų barnį).
8. Vaiką būtina išmokyti, kad pasimetus pagalbos jis prašytų TIK policininkų (iš anksto parodykite, kaip jie atrodo, pamokykite, kad jie yra visų mūsų draugai ir saugotojai, gelbėtojai), gaisrininkų, ar žmogaus (geriausia moters), kuris eina kartu su vaiku (išskyrus išgėrusias/us, agresyvias/ius). Nepažįstamas suaugęs (moteris) gali tik paskambinti tėvams pagal duomenis iš vizitinės, NIEKUR SU NEPAŽĮSTAMU EITI NEGALIMA. Net jei jis sako, ka dšalta ir čia pat už kampo jo namai, kur vaikas galės palaukti tėvų, net jei sako, kad čia už kampo policijos nuovada, kad ir ką sakytų – SU NEPAŽĮSTAMAIS EITI NIEKUR NEGALIMA. Jokiu būdu negalima eiti prie nepažįstamų vyrų (ir moterų) ir sakyti, kad pasimetei. Beje, pagyvenę žmonės čia taip pat ne patys geriausi pagalbininkai. Jie gali turėti senatvinių ligų ir tiesiog nesuprasti, kaip reikia elgtis, nemokėti paskambinti. Yra buvę atvejų, kai pagyvenusi moteris savo namuose tris dienas išlaikė pasimetusį vaikutį dėl savo senatvinės silpnaprotystės nusprendusi, kad tai jos anūkas. Pasimetus vaikui geriausia stovėti vienoje vietoje ir laukti tėvų.
9. Tuo atveju, jei nepažįstamas (nepažįstamoji) susisiekia su tėvais telefonu ir duoda pakalbėti vaikui. Labai svarbu, kad iš anksto šeimoje turėtumėte savo slaptažodį, kuris reikštų, kad kalbate tikrai su savo šeimos nariu. Tai yra, kai pasimetęs vaikas, nepažįstamam žmogui surinkus jo tėvų telefoną, pirmiausia turi išsiaiškinti, kad kalba tikrai su savo tėvais. Ir tik išgirdęs sutartą slaptažodį jis turi vykdyti tai, ką išgirdo iš tėvų telefonu. Prigrasinkite vaiką jokiais būdais niekam niekada šio slaptažodžio nepasakyti.
10. Išmokykite vaiką, kad vienintelis automobilis, į kurį jis gali sėsti, tai tėvų automobilis. ir TAŠKAS.
11. Beje, tyrimai rodo, kad iš penkiasdešimties vaikų su nepažįstamu nueina 49, nepaisant to, kad visi 50 iš tėvų girdėjo mokymus, kad su nepažįstamais niekur negalima eiti. Mums, suaugusiems, daug taisyklių atrodo savaime suprantamomis,vaikui taip nėra. Todėl kartojimas – mokslų motina. Būtinai aptarkite visas taisykles, atžaiskite jas, aptarkite visas galimas problemas, visus klausimus, kurie vaikui kyla, taip jam bus lengviau reaguoti tikroje situacijoje.
12. Ir pabaigai, jei norite, kad Jūsų vaikas būtų saugus, išmokykite jį pasakyti „Ne” nepažįstamiems žmonėms, net malonioms senutėms. Jokių būdu negalima padėti pagyvenusiems žmonėms nunešti sunkius krepšius iki buto, geriausiu atveju tik iki laiptinės. Po to vaikas gali tiesiog pasakyti: „Tėvai man draudžia eiti į nepažįstamas laiptines”. Nors ši taisyklė atrodo labai nemaloni ir socialiai neteisinga, juk pagyvenusiems reikia padėti, bet ta pagalba kartais gali labai brangiai kainuoti mažyliui… Tad kad ir koks geras jis nori būti, tai jis gali daryti TIK SAUGIAI.
Miestas
1. Renkite vaiką ryškiaspalviais drabužiais. Jei visi viršutiniai rūbai tamsūs, tegu bent kepurė ar šalikas būna ryškūs. Jei Jūs pasimesite minioje, Jums bus paprasčiau rasti vienam kitą. Tegu Jūsų drabužių spalvos taip pat išsiskirs iš minios.
2. Laikykite vaiką tik už rankos. Jei vaikas laiko Jums už skverno ar už rankovės, jis lengviau gali pasimesti.
3. Braudamiesi prie Jums reikalingos vietos žmonių minioje, veskite vaiką prieš save.
4. Kai Jūs privažiavote Jums reikalingą vietą (ar tai parduotuvė, ar prekybos centras ir kt.), apsižvalgykite ir pasakykite vaikui vietą, kur Jūs susitiksite, jei netyčia pasimestumėte.
5. Prieš išeidami iš namų nufotografuokite vaiką savo telefonu. Pagal šią nuotrauką praeiviai geriau atsimins, ar matė mažylį, ir padės greičiau jį surasti.
Jei vaikas pasimetė dideliame prekybos centre
1. Kreipkitės į centro administraciją. Naudojantis video kameromis ir garsiakalbiais vaiką bus lengviau surasti.
2. Paskelbkite per centro radiją, kad Jūs ieškote savo vaiko, pasakykite, kad susitiksite su juo iš anksto aptartoje vietoje, arba paprašykite prieiti prie geriausiai matomos ir labiausiai suprantamos vietos, jei nesate susitarę (pavyzdžiui, prie kasų). Neskirkite susitikimo prie informacijos, savarankiškai surasti ją sunku net suaugusiam.
3. Kol centro administracija užsiima vaiko paieškomis viduje, Jums geriau išeiti į lauką ir paieškoti vaiko ten.
4. Ką turėtų daryti vaikas? Pirmiausia, garsiai šaukti mamą ar tėtį (su kuo jis atėjo į centrą), nes jis gali būti už kampo ir išgirsti. Jei kartais prisišaukti nepavyko, geriausia prieiti prie pardavėjo ir paprašyti, kad per garsiakalbius praneštų apie vaiką. Arba prie apsauginio, jam galima parodyti vizitinę, su tėvų duomeninimis, kad susisiektų su tėvais. Blogiausiu atveju galima prieiti prie žmogaus su vaiku (kuo mažesnis – tuo geriau) ir paprašyti pagalbos. Suaugęs gali duoti paskambinti telefonu, bet su juo eiti NIEKUR NEGALIMA. Tik paskambinti. Net jei jis sako, kad matė tavo tėvus čia už kampo, ar kad ten už kampo yra informacijos centras. SU NEPAŽĮSTAMU EITI NEGALIMA. Ką čia dar svarbu atminti – jokiu būdu negalima bėgioti po centrą, ar juo labiau per centro aukštus. Geriausia būti toje zonoje, kur pasimetei. Vaikų ieško suaugusieji, o ne atvirkščiai.
Jei vaikas pasimetė mieste
1. Apskambinkite giminaičius, vaiko draugus (ir jų tėvus).
2. Susisiekite su savanoriškomis nevyriausybinėmis organizacijomis, užsiimančiomis vaiko paieškomis ir bendradarbiaukite su Jomis.
3. Artimiausioje nuovadoje parašykite pranešimą apie vaiko dingimą. Atminkite: Jūsų pareiškimą jie privalo priimti IŠ KARTO, o ne trečią dieną! Jei išgirdote panašią nesąmonę – skambinkite 112. Nepamirškite parašę pranešimą paimti telefono numerį ir informacinį lapelį apie užregistruotą pranešimą.
4. Išspausdinkite skrajutę su vaiko fotografija, aprašykite jo bruožus ir drabužius, taip pat nurodykite savo kontaktinį telefono numerį. Iškabinti skrajutes būtina, jei tai įmanoma, po visą miestą, tačiau pirmiausia, tame rajone, kur vaikas greičiausiai pasimetė. Jei vaikas pasimetė kelyje į/iš mokyklos, tai geriausia skrajutes klijuoti vaiko maršrute (visi stulpai, viešojo transporto stotelės, parduotuvės).
5. Organizuokite paieškas. Surinkite draugus, pažįstamus ir giminaičius. Pasiskirstykite į grupes po du – tris žmones ir pasiskirstykite paieškos rajonais.Užeikite į laiptines, parduotuves, statybų aikšteles. Stabdykite praeivius ir klausinėkite, ar nematė Jūsų vaikučio. Pats geriausias būdas – sukoordinuoti savo veiksmus su savanoriais nevyriausybininkais (jie padės geriau organizuoti paieškas).
6. Patalpinkite skelbimą socialiniuose tinkluose. Būtinai šalia nuotraukos nurodykite vaiko skiriamuosius bruožus ir aprašykite jo vilkėtus drabužius. Po skelbimu turi būti mažiausiai du telefonai.
Jei vaikas pasimetė užsienyje
1. Pirmiausia, prieš kur nors einant, visuomet pasirūpinkite, kad vaiko kišenėje būtų viešbučio, kuriame apsistojote, kontaktai.
2. Jei vaikas pasimetė per ekskursiją, nedelsiant kreipkitės į grupės gidą.
3. Kreipkitės į vietos policijos skyrių.
4.Nedelsiant susisiekite su savo šalies ambasada ar atstovybe.
Veiksmai traukinyje ir viešajame transporte
1. Pasakykite apie vaiko dingimą traukinio palydovui,
2. Reikalaukite, kad palydovas susisiektų su traukinio vadovybe ir praneštų apie dingimą.
3. Patikrinkite visus traukinio vagonus ir tarnybines patalpas.
4. Reikalaukite, kad traukinio vadovas susisiektų su personalu, likusiu pravažiuotose stotyse.
5. Jei vaikas pasimetė autobuse ar troleibuse, pavyzdžiui neišlipo laiku. Susitarkite, kad tokiu atveju jis iškart liptų kitoje stotelėje ir lauktų Jūsų. T.y., pamatęs, kad tėtis išlipo, o jis ne – vaikas turi išlipti kitoje stotelėje ir laukti, o ne važiuoti troleibusu toliau. Jei tėvai įlipo į autobusą, o vaikas nespėjo – susitarkite, kad jis stovi stotelėje ir laukia, o ne važiuoja kitu autobusu. Jis stovi ir laukia, tėvai išlips kitoje stotelėje ir grįš pasiimti.
Ką pasakyti vaikui, kai Jūs vienas kitą radote
Jei Jūs pastebėjote savo vaiką, nekvieskite jo, pasistenkite nepamesti jo iš akių ir greitai judėkite link jo. Salėje triukšminga. Mamos šauksmas vaikui gali pasigirsti visiškai priešingoje pusėje, ir jis gali imti bėgti ne pas Jus, o nuo Jūsų. Kai Jūs surandate vienas kitą, jokiu būdu nebarkite vaiko. Gali būti, kad jis užsižiūrėjo į žaislus ir net nepastebėjo, savo dingimo. Jei vaikas išsigandęs, apkabinkite jį. Nusiraminkite kartu su vaiku: pažiūrėkite vienas kitam į akis, pakvėpuokite kartu. Jei vaikas negali nurimti, padėkite jam, papasakodami apie savo jausmus. Taip tapsite jo jausmų veidrodžiu. Paaiškinkite, kad Jūs taip pat išsigandote, tačiau Jūs abu viską padarėte teisingai, Jūs radote vienas kitą. Namuose ramioje aplinkoje dar kartą aptarkite situaciją. Pagirkite vaiką, jei jis pasielgė taip, kaip jam patarėte (niekur nėjo, surinko Jūsų telefono numerį, paprašė pagalbos pardavėjo, o ne nepažįstamo žmogaus). Jei vaikas pasielgė visiškai priešingai, dar kartą aptarkite, kaip elgtis pasimetus.