Nepaisant pagrindinių skatinimų ir stimulų principų, išdėstytų anksčiau, žymiai efektyvesnis būdas mokytis yra žiūrėti į akis – apdovanoti/paskatinti spontaniškus žvilgsnius. Ir dar svarbiau, ne kokiu nors valgomu dalyku (saldainiu, šokoladu ir kt.), bet pačiais paprasčiausiais gražiais žodžiais, šypsena ir atsakomuoju žvilgsniu. Taigi, kaip tai daroma. Reikia būti labai atidžiu ir kiekvieną kartą, kai vaikas atsitiktinai pažiūri į akis – būtina atkreipti į tai dėmesį, nusišypsoti vaikui ir ką nors pasakyti, pavyzdžiui: „Šaunuolė! Man labai malonu, kai tu į mane žiūri!“, arba „Šaunuolė! Kaip tu pažiūrėjai! Ir kokios gražios tavo akys!“. Štai ir viskas. Tam, kad sektumėte, ar šis metodas veikia, užrašykite skaičių, kiek ir kada vaikas pažiūrėjo į akis ir stebėkite, ar atsižvelgiant į šį „skatinimą“ žvilgsnių skaičius auga. Po kažkiek laiko pastebėsite, kad TAIP. Taigi, išvada, kad tik dėl to, kad aplinkiniai suaugusieji „gaudo“ autistiško vaiko žvilgsnį ir parodo, kad žiūrėti į žmones gali būti smagu ir gera (tau šypsosi, tave giria) – autistiško vaiko įgūdžiai žiūrėti į akis susiformuoja greičiau ir lengviau, o svarbiausia įsitvirtina ir naudojama praktikoje. Žinoma, tai ne vienintelis būdas išmokyti vaiką žiūrėti į akis, bet tikrai labai paprastas ir efektyvus.
Atlygis/Pastiprinimai
Prieš imantis aptarti kaip padidinti vaiko motyvaciją ir darbo efektyvumą reikia pradėti nuo pradžių:
- Elgesio pastiprinimo/sustiprinimo procesai, tai mus supančios aplinkos faktoriai, kurie stiprina elgesį ateityje (pvz., jūs dirbate ir gale mėnesio už darbą gaunate algą. Tai reiškia, kad lygiai taip pat noriai dirbsite ir ateity (nebent Jūsų netenkina socialinės ir kt. sąlygos).
- Stiprinimo procesas priklauso padariniams, tai yra, turi įvykti iš karto po pageidaujamos reakcijos/elgesio, o ne prieš.
- Pastiprinimo/atlygio efektyvumas nustatomas tik jo poveikiu elgesiui, o ne tuo, kiek stipri vaiko motyvacija gauti šį atlygį/paskatinimą. Tačiau kuo didesnė vaiko motyvaciją gauti tą ar kitą stimulą, tuo labiau šis stimulas turi galimybes tapti atlygiu/pastiprinimu. Tai yra, vaikas gali mėgti šokoladą, bet tai nereiškia, kad šokoladas bus geras atlygis, skatinantis vaiko įgūdžius formuotis. Jei po teisingos vaiko reakcijos vaikas gauna šokoladą, tačiau iš duomenų matyti, kad įgūdis nesiformuoja – šokoladas nėra tinkamas atlygis, jis tiesiog vaiko mėgstamas saldėsis.
Taigi, ką galima padaryti užsiiminėjant su vaiku, kad padidintume mokymosi efektyvumą.
- Pats paprasčiausias būdas – apriboti priėjimą. Jei nusprendėte kad konkretūs žaislai ar saldėsiai mokymosi metu bus naudojami kaip atlygis/paskatinimas – padarykite kai ką „netikėto“ – paslėpkite juos kuo toliau ir naudokite TIK kaip apdovanojimą/paskatinimą už tinkamą elgesį pamokų/ mokymosi metu. Jei vaikas įgyja naują žaislą, kuris jį ypač domina, pagalvokite, galbūt Jūs galėsite jį panaudoti siekdami sustiprinti ar išmokyti kokią nors ypač svarbią užduotį/įgūdį/reakciją. Pavyzdžiui, vaikas, kuris mokomas atsikratyti sauskelnių. Atlikęs gamtinius reikalus tualete, jis turi būti ypač apdovanotas, apdovanojimams negalima gailėti NIEKO.
- Pasirinkimas. Kartais pasirinkimo galimybė žymiai labiau padidina atlygio/pastiprinimo „vertę“. Po teisingos vaiko reakcijos/poelgio Jūs galite leisti jam pasirinkti tai, ko jis norėtų. Pavyzdžiui, jūs pasakėte instrukciją: „Priklijuok trikampį“ – vaikas priklijavo trikampį – Jūs galite ištiesti jam dėžutę, kurioje būtų visi jam patinkantys atlygiai/paskatinimai, arba ištiesti tik du daiktus (pvz., saldainį ir šokoladuką) ir leisti jam pasirinkti, ko jis norėtų labiau.
- Pasirinkimas po elgesio. Kartais mes leidžiame vaikui išsirinkti, ką jis nori gauti, prieš duodami jam užduotį, kartais po jos. Tai štai, pasirinkimas po to, kai vaikas atliks užduotį – efektyvesnis, t.y., vaikas mokosi greičiau ir geriau, jei pradžioje atlieka užduotį, ir tik tuomet gauna atlygį/paskatinimą.
- Apdovanojimų/paskatinimų įvairovė. Kuo didesnė apdovanojimų ir paskatinimų įvairovė – tuo efektyvesnis mokymas. Kartais būna, kad vaikas mėgsta vieną konkretų daiktą/veiklą ir niekuomet nesirenka nieko kito Net neabejokite! Nuolat naudojant vieną ir tą patį atlygį/paskatinimą nieko gero nepasieksi. Tiesiog dažnas vieno ir to paties atlygio/apdovanojimo/paskatinimo naudojimas mažina jo „vertę“ ir atitinkamai galimybes jam būti “pastiprinimo priemone“. Todėl reikia rečiau duoti šį daiktą/veiklą ir siūlyti vaikui rinktis iš kitų. Jei vaikas nieko nepasirenka – paisirnkite už jį ir pabandykite jį sudominti šiuo daiktu/veikla.
- Palaipsninis stiprinimo periodiškumo didinimas. Kitaip sakant, nelaukti vaiko pensijos kol panaudosite atlygį, naudokite paskatinimus po kiekvienos pageidaujamos vaiko reakcijos (žodinis pagyrimas, pakutenimas, paglostymas – taip pat atlygis). Ir vos tik vaikas įgyja konkretų įgūdį, paskatinti jį reikėtų ne kiekvieną kartą jam jį padarius, o kas du, vėliau kas tris. Palaipsninis „reikalavimų“ didinimas (t.y., teisingų reakcijų skaičiaus reikalavimas) iki gaunant atlygį yra vienas stipriausių instrumentų, stiprinančių pageidaujamą elgesį. SVARBIAUSIA, kad reikalavimų didinimas būtų PALAIPSNIS! O ne šuolinis…
Paruošta pagal: http://autism-aba.blogspot.com
Foto: http://www.farient.com/