Autizmo sutrikimą turintys vaikai kartais sąmoningai elgiasi netinkamai, pvz., bėga iš patalpos, mušasi su kitais vaikais, nenori bendradarbiauti, lipa ten, kur negalima. Tokį elgesį dažnai iššaukia išorės problemos, kurias gali išspręsti taikūs ir kūrybingi tėvai. Žemiau pateikti patarimai ir rekomendacijos padės padaryti jūsų šeimos gyvenimą šiek tiek ramesniu.
1.Sužinokite apie savo vaiką.
Kai kurie autizmo sutrikimą turintys vaikai nesielgia “tyčia” blogai. Daugelis iš jų kalba „probleminiu” elgesiu. Taigi, kas atsitinka? Kiekvienas vaikas yra individualus, ir žinios apie jį yra svarbiausios pasirenkant tinkamus veiksmus konkrečiam vaikui. Gal jūsų vaikas labai jautrus triukšmui, tam tikriems garsams ar šviesoms? Ar atvirkščiai, norintis daugiau pojūčių? Ar įmanoma, kad jūsų vaikas labai jautriai reaguoja į fizinį kontaktą ir probleminiu elgesiu bando jo išvengti? Probleminis elgesys atsiranda ir tuomet, kai vaikas nemoka pasakyti apie tai, ko nori, apie tai, ką jaučia, apie tai, kas jam nutiko. Todėl suteikti jam prieinamą komunikacijos būdą BŪTINA. Kuo daugiau žinote apie tai, tuo lengviau bus galima išspręsti šią problemą.
- Pakeiskite savo lūkesčius.
Pateiksime pavyzdį iš šeimos vakarienės. Galbūt, vaikystėje jūsų mama buvo įsitikinusi, kad jūs ramiai išsėdėsite prie pietų stalo valandą. Tačiau to tikėtis iš autizmo sutrikimą turinčio vaiko bus mažų mažiausiai neprotinga. Link savo tikslo eikite mažais žingsneliais, pvz., jei išsikėlėte tikslą, kad vaikas išsėdėtų prie stalo pusvalandį, pradėkite nuo trijų minučių ir judėkite link pusvalandžio pamažu.
- Aplinkos pakeitimas.
Saugumas yra svarbiausias veiksnys. O vaikams, kurie turi autizmo sutrikimą, saugios aplinkos sukūrimas tam tikras iššūkis. Nes daugelis jūsų vaiko elgesio formų gali būti pavojingos, todėl labai svarbu imtis tam tikrų atsargumo priemonių (saugus pritvirtinimai prie sienų ir grindų, fiksavimo spintos, lentynos, neslidžios grindų dangos ir t. t.).
- Apsvarstyti galimus nepageidaujamo elgesio šaltinius.
Daugelis autistiškų vaikų jaučia poreikį sensoriniams pojūčiams arba atvirkščiai, pernelyg jautriai reaguoja į jutiminius stimulus. Atidžiai stebėkite savo vaiką, ir jei nepageidaujamas elgesys atsiranda dėl jutimų, kuriuos sukelia aplinka, jūs galite tai pastebėti ir užbėgti už akių.
- Pašalinti pernelyg didelę sensorikos apkrovą.
Jei vaikas yra pernelyg jautrus dirgikliams, yra daug būdų sumažinti jam stresą. Paprasčiausiai reikia pašalinti pernelyg didelę sensorikos apkrovą. Pvz., vengti masinių susibūrimų vietų, pramogų parkų, triukšmingų prekybos centrų ir t.t. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių to padaryti neįmanoma, naudokite mėgstamiausius vaiko žaislus, žaidimus paskatindami jį už gerą elgesį.
- Suteikti papildomą sensorikos apkrovą.
Jei jūsų vaikas mėgsta iš įsibėgėjimo šokti/griūti ant sofos, lipti ant aukštų baldų ar suktis aplink savo ašį, yra tikimybė, kad jis siekia gauti papildomų pojūčių. Jūs galite suteikti juos socialiai priimtinesniais būdais. Kai kurie rekomenduoja naudoti stiprius, „lokinius“ apkabinimus arba paguldžius vaiką tarp minkštų pagalvių suvynioti jį į antklodę kaip „hot dog’ą”, arba įsigyti pasunkintas liemenes ar antklodes.
- Ieškoti teigiamų „išeičių“ nepageidaujamam elgesiui.
Situacija, kai vaikas užlipa ant aukštų baldų prekybos centruose laikoma „blogu” elgesiu, bet jei vaikas laipioja po „alpines“ arba „švediškas” sienas sporto salėje – tai puikus būdas stiprinti jo fizinę formą ir, galbūt, net susirasti naujų draugų. Jei sukimasis aplink savo ašį parduotuvėje jums atrodo nepriimtinas, supimasis naudojant automobilio padangas jūsų namo kieme atrodys ne tik įprastai, bet ir suteiks vaikui svarbius sensorikos pojūčius.
- Džiaugtis savo vaiko sėkme.
Mėgaukitės savo vaiko fantazija, džiaukitės kiekvienu taisyklingu, tinkamu žodžiu, gramatiškai taisyklingu sakiniu. Taip, gali būti, kad jis netaps literatų būrelio pirmininku, bet jis turi galimybę būti savimi.
- Mažiau nerimauti dėl kitų nuomones.
Jūsų sūnus šiandien puikiai elgiasi prekybos centre. Jis truputį ploja rankomis arba purto rankas prieš akis, bet tai nėra tokia didelė problema. Iki tol, kol jūs nepamatote „idealios” mamos su „idealia” dukra, įdėmiai žiūrinčios į jūsų sūnų. Staiga jo rankų plojimai tampa jums didelė problema, ir staiga girdite savo pačios piktą balsą: „tučtuojau nuleisk rankas žemyn!”. Žinoma, tai nėra lengva. Tačiau svarbu, kad jūs prisimintumėte: jūsų vaikas – autistas. Jis nėra piktybiškas vaikas sąmoningai siekiantis, kad jūs atsidurtumėte nemalonioje padėtyje. Nesijaudinkite dėl kitų žmonių nuomonės.
- Ieškokite būdų, kaip smagiai kartu praleisti laiką.
Ne visada lengva susieti terminus „Autizmas” ir „Smagu”. Tačiau jei gerai susimąstysite: vaikų vyniojimas į antklodę kaip dešrainis, šuoliai su juo ant batuto ar stiprus paprastas apkabinimas gali būti labai įdomūs užsiėmimai! Bent jau gerokai malonesni ir veiksmingesni, nei nerimas dėl kiekvieno vaiko veiksmo. Leiskite jam tiesiog mėgautis vaikystės malonumais: kutenimu, šuoliukais ir t.t. Tai netrukus suteiks didžiausią malonumą ir Jums!
Parengtą pagal: http://autism-aba.blogspot.com/
Foto: https://sites.google.com